Kažkada seniai. Gal sapne, gal tikrovėje. Važiuoji karieta. Gal rogėmis. O gal eini pėsčiomis. Vėjas kyla ir neša sniegą. Akys užlipdytos. Nieko nesimato. Naujametinė naktis. Ne, nepavyks pasiekti numatyto tikslo. Bet va - šviečia žiburėlis. Užpustyta smuklė kažkur. Išsigelbėjimas! Nusikratai sniegą ir užeini. Čia susirinkę tokie patys negandos užklupti pakeleiviai. Įvairūs. Nes smuklė ypatinga. Ji nėra apibrėžta nei laike, nei erdvėje. Ji - Pakeleivių Smuklė, egzistuojanti visur ir niekur. Ją randa tik tie, kurie ieško, kurių širdys plaka. Kurie mato žiburį.
Įeini trepsėdamas ir purtydamas sniegą. Tu ne pirmas, suradęs prieglobstį Smuklėje. Bajorai, elgetos, ponios ir kekšės, baikeriai ir rokeriai - ko tik neprivertė neganda slėptis. O kas nesurado žiburio, guli po sniegu, laukdamas pavasario. Jam nesvarbu.
- Lovų, ponai, nėra - purvina mazgote šluostydamas taurę paaiškina Smuklės šeimininkas. Toks prailgęs, su pabalusia, buvusia ryža barzda. Blizgančioje plikėje pasistoję keli plaukeliai.
- Valgyt taip pat, nebent patys ką turite. Jei, ponai, norėsite, miegoti teks ant grindų. Šilumos užteks. Mokėti, aišku, reikės. Jei nepatinka - galite keliauti toliau...
Toliau - ne. Ir taip sunkiai suradau šią Smuklę. Teks čia sutikti Naujus Metus, ant grindų, o ne šilkiniuose pataluos. Kompanija keista. O gal pats aš keistas. Žvakių šviesoje mirga kūnai. Išnyra ir dingsta. Sunku atskirti kur realybė, o kur šešėliai. Tas šešėlis tikrai matytas - tai Šeimininkas, Rudasis. Jis čia, čia jo tėvonija. Ir smuklė jo, ir laikas...
Pasigirsta smuikelis. Smuklininkas atsipalaidavęs pilsto alų. Pilnakrūtė šinkorka alų nešioja. Ponai įsidrąsina ir ima šokdinti ponias, kai kas grabinėja. Ir ne tik ponias. Čigonė buria. Atklydęs vienuolis pardavinėja indulgencijas. Prekė eina. Šuleris bando nugręžti porą lengvatikių. Gitarą užgožia kirkinamų mergų klyksmai. Įtampa. Ją visi jaučia. Ką pasakys Šeimininkas, įsibrovusiems į jo valdas? Jei Jis ko paklaus?
Kas aš? Kur aš? Ar aš tiesiog pakeleivis laiko tėkmėje? Todėl glaudžiuosi prie likimo brolių. Kuris iš jų dvasia, kuris tikras? Aplink sniegai. Čia geriau. Čia ne geriau, čia puiku! Bet kas bus, kai laikrodis ims mušti dvylika? Kai atgims dvasios?
Nori sužinoti? Keliauk gruodžio 31. Gal pakliūsi į Smuklę, kuri yra Kažkur. Nenusivilsi! Bet būk pasiruošęs viskam. Čia - ypatingas laikas ir ypatinga vieta. Čia Rudojo Šeimininko tėvonija. Čia patenka tik tie, kurie ieško. Nuotykių. Kurių širdys plaka ir akys blizga. Tik jiems ši pūga, tik jie ją mato.
Klausimus galima klausti. Prieš tai apgalvojus ar verta. Viską galima išsiaiškinti vietoje. Jei užteks drąsos.