Atplaukėm

Kad ir kaip būtų gaila , bet geri dalykai pasibaigia žymiai greičiau nei norėtūsi. Kaip nekeista tai supranti sekančią dieną. Va pasėdėjau namie, pasikrapščiau darbe ir taip pasirodė kad dar pora tokių dienelių būtų visai neblogai. Gal jau laikas į pensiją ir mėgautis gyvenimu po "klevu". O plaukimas tikrai buvo įdomus. 

 
Nuvažiavus viskas atrodė labai gražu ir teisinga: saulutė šviečia , upelis gana srauniai čiurlena, Degtinytės pirmieji stikliukai tik dar labiau sustiprino ryžtą įveikti visas kliūtis su vėjeliu, o solidžios pirmos dienos alaus atsargos žadėjo smagų pasiplaukiojimą. Tai tesėsi maždaug pusę valandos kol eilinė medžių užvarta nepradėjo išspaudinėt netyčiom iš lūpų pirmūjų šūksnių su kažkodėl vis rusiškai priudedama "mamytės" priedėliu. Taigi mūsų greitis buvo tiesiog stulbinantis - apie 2 kilometrai per valandą. Panašus labai vaizdas buvo Verknėje už Aukštadvario užtvankos iki tilto ( apie 4 km), tik čia teko įveikti 8,5 km ir pakrantėj belakstantis raudonas veikėjas mus pakvietė į pirtį. Taigi ties Klabinių malūnu sutikom tikrai labai malonius šeimininkus , kurie pasiūlė pirtį, pastogę nakvynei, stalą vakarienei, karštos arbatos puodelį. Tiesa nepaminėjau , kad paplauk\us valandą prasidėjo lietus, kuris mus lydėjo iki vakaro. Tad atsigavė pirtyje, puolėm taisyt vakarienę, išvirėm plovą (tik savo gėdai turiu pripažint, kad šį kartą anas nelabai jau vykes buvo). Šeimininkai parūpino vietinės krūminukės plėčkelą, ir pabendravę , padainavę sugulėm klausytis naktinių "paukštelių giesmių"

Taigi išaušus rytui ir sugryžus gebėjimui skaičiuot, pasirodė kad mums reikės nukapliuoti api 30 km, kadangi vakar nepasiekėm numatytos nakvynės vietos prie Šventelės intako. Bet mes buvom kupini entuziazmo ir vėl puolėm į baidares (prieštai žinoma sukirtom 30 kiaušinių pautienę sukurptą Dainiaus). Tik Giedraitis nelabai buvo aktyvus. Taigi šturmu paėmę Klabinių malūno užtvanką , šovėm į priekį. Tik šovėm apie 20 minučių , nes staiga Dainiaus klynas pajuto kad anas šlampa intensyviai. Teko sukviest konsiliumą ir nusprendėm kad tai ne Dainiaus klyno problema, o skylė atsiradusi baidarėj. Teko kviest "medikopterį" kad pakeistų geldą. Mes nuplaukėm toliau kovot su užvartom ,o Dainiukas pasiloko laukt pagalbor. Pagalba turėjo būt po poros valandų, ir mes turėjom susitikt ties Trakiniais. Mūsų nuostabai užvartų nesumažėjo, atsirado rėvos, ir kokie tai nenaudėliai matyt vandenį nugėrė. Nepastebimai Giedraitis kur tai prašapo. Ties Trakiniais po dviejų su pusę valandos susitikom su šlapiaklyniu, atidavėm didžiają dalį mantos ir palengvėjusiom baidarėm nuplaukėm pirmyn, kadangi dar reikėjo plaukti apie 20 km ir tada galėtume vėl patekt į pirtį. Papršėm kad palauktų ir parvežtų Giedraitį į stovyklą, nes manėm kad anas vargu ar sugebės praplaukti visą atstumą. Užvartų sumažėjo , tempas padidėjo, bet vakaras nenumaldomai artėjo. Kadangi mums pasakė kad nuo Trakinių yra 6 val plaukimo , tai mes liepėm pakurt pirtį 10 valandai vakaro ir tiesiai iš geldų pult šildytis. Visų vietinių nuostabai (ir savo taip pat) pasivėlavom tik 26 minutes. Tada sužinojom kad mūsų prašapėlio deja nesulaukta ir kur jis nieks nežino. Bet apie 12 valandą paskambinę žmonės pranešė kad Giedraitis yra malūne už 12 km. Teko važiuot gelbėt. Tai būtų atskira tema ir kad negadint sau gerų prisiminimų, dabar pirties tesinys. Pirtis gana savotiškas pastatas aptrauktas polietilenu, bet kadangi daug akmenų, tai pilant vandenį pavyko išgaut nemažai šilumos. Na o taliau viskas kaip vakar.

Taigi išaušus trečiai dienai, pavyko išmiegot iki 10 valandos, ir jei ne ta prakeikta pūslė, galima buvo dar pasimėgaut, tuo labiau kad buvom nutarę iki Kavarsko neplaukt. Priežastys buvo labai paprastos- neįdomi toliau upė- užvartų nėra, rėvų nėra Šventojos net ir srovės nėra. Taigi mums profesionalams ir asams pasirodė per nuobodu. Tad atsidavėm saulutės globon, prisikirtę sriubos voliojomės pievelėj , malėm liežuviu visokius niekus ir mėgavomės mintim kad nereikia kilnot baidarių.

Taip mes ir pailsėjom. Gal beplaukiant, ar sėdint prie stalo ir teko pakeiksnot kaiu kuriuos dalykus, bet šiandien man atrodo kad visai smagu buvo. Gaila kad neturiu jokių iliustracijų, bet gal kolegos persiūs.

Tad iki sekančių žygių.