Kaip mes gaudėm stintas Nidoj. Ataskaita

Pradinis planas "Benai, varom prie marių" buvo krūtas. Po ministerskų darbuotojų sąmyšio planą palaidojom. Kai su Laima per TV tiesioginiame eteryje pamatėme kaip Vinkus traukia stintas, su Laima nusprendėme - varom.



Jonas NB aprūpino super dupel meškerėm su krūva kabliukų, ir dar davė grąžtą. Buvau gaudęs stintas tik ant pagalio su ritele, o pamačiusios tokią techniką ir kablius su pričindalais stintos turėjo kibti girliandomis. Žuviai ir pasėdėjimui iš karto Nidoj įsigijom du kibirus (plastmasinius).

Penktadienį tik nuvažiavę į Nidą ir apsistoję patraukėme į žvalgybą - ant marių už poros kilometrų tikras miestas, palapinės, viryklės, ir šimtai švieselių. Pirmyn-atgal zuja šumacheriai.

Įkvėpti nuėjome į vietinį restoranėlį "Kuršis" pavalgyti stintų (1 vnt. - 1 LTL). Restoranėlis pilnas, lietuviai mažuma - įvairūs užusieniečiai. Žvejybą nusprendėme pradėti ryte.

Rytas buvo nelabai ankstyvas, nemažai laiko sugaišau kol supratau kaip teisingai sujungti Jono techniką ir ja naudotis (tiesiog užrišti mazgą yra ne lygis). Kol pavalgėm pusryčius (vėl stintos) atėjo pusiaudienis...



Pasistiprinę patraukėme į žvejybą. Šumacherį suradome greitai. Taksa - 15 LTL nuo galvos ir važiuok.

 Na, patraukėm. Gyvenimas verda, šumacheriai varinėja pirmyn atgal, vežioja žvejus. Pulėm žvejoti. Skylių gręžti nereikia, marios ir taip kaip rėtis, skylė prie skylės. Žvejai draugiški, man iš karto davė stintą masalui, o Laimai net karpį.

Kokio nors kibimo pas mus nepastebėjome, nors aplink žuvį traukė. Matyt pas juos meškerės buvo dar krūtesnės. Bet tai nė kiek neliūdino, puikiai leidom laiką ir bendravom.

Na, žodžiu mūsų varžybos su Laima baigėsi taikiai: 0:0.
Vėl nuėjome į restoraną valgyti stintų, nupsrendę kad Rytoj Tai Tikrai Kelsimės Anksti Ir Žvejosime, bet naktį pakilo vėjas ir smagiai Nieko neveikėme.
Jonų katinams žuvų parvežėme - buvo likusi ta stinta ant kabliukų, bei Laimai dovanoti karpio gabaliukai.
Chebra, tikrai smagu, verta važiuoti. Žvejyba tikrai turi kažką tokio :-)