Kadangi vienam šlaistytis po svetimus kraštus nesmagu, tad siūlau tokį variantą. Liepos pabaigoje išsinuomojam 9 vietų mikroautobusiuką, pasiimam palapines su miegmaišiukais (numatoma apie 3 nakvynės palapinėse - įvairovės dėlei), o kitom dienom nakvynė viešbučiuose - patogiose lovelėse su dušais ir keraminiais tupinykais. Kadangi tuo laiku gana šilta, nusiprausimas po dušu bus labai reikalingas o ir kojas ištiest lovoj smagu. Numatomi trys pasivaikščiojimai po 10 - 15 kilometrų, tad pravartu ir batukais pasirūpint. Visos kelionės trukmė apie 12 dienų, apie 3200 km, bet gal dar kiek maršrutas keisis tad gali arba prisidėt kokia diena arba sutrumpėt. Kelionės kaina vienam žmogui išeitų apie 1800-2000 Lt (500-580 Eur)
beje jeigu kas turi rimtų pasiūlymų dėl maršruto ir lankytinų vietų, galima diskutuot. Žemėlapyje pažymėta daugiau objektų, bet deja ne visus dėl laiko stokos pavyks aplankyt
Nežinau ar tai daug ar mažai, bet vienai dienai 160-170 Lt atrodytų normali kaina.
Tai gi koks maršrutas:
https://www.google.com/maps/d/edit?mid=zp2iXcmi8kFw.kJgF-lNcar-o
Pamaigę ant burbuliukų turėtumėt matyt objektą su nuotraukom.
Pirmos dienos -liepos 30-31 dienos;
Vilnius-Satu-Mare - 1080 km
kelionė apie 18-20 valandų.
Išvykstam
apie 18-19 valandą iš Vilniaus ir Satu-Marėje būnam kitą dieną apie 15 – 16 val vakaro.
Nakvynė
viešbutyje (kaina už 2-vietį kambarį 100-120 RON)
Antra diena - rugpjūčio 1 d.; apie 152 km
Satu-Mare –
Sapanta 85 km -„Linksmosios kapinės“ , medinė bažnyčia,
Sapanta-
Desešti - 42 km- Medinė bažnyčia,
Desešti –
Sabri malūnas 15 km - Malūnas
veikiantis jau 100 metų, slivovicos bravoras
Sabri- Budešti- Breb 10 km
Medinė bažnyčia, nakvynė kempinge palapinėse
(25 RON žmogui)
Trečia diena - rugpjūčio 2 d.;
Breb –
Barsana 21 km - Medinė bažnyčia
Barsana –
Rozavlea 15 km - Medinė bažnyčia
Rozavlea –
Bogdan Voda 8 km - Medinė bažnyčia
Bogdan Voda –
Prislop 62 km - Prislop vienuolynas, perėjos viršūnė
Prislop –
Vama 94 km - Velykinių kiaušinių muziejus
Vama –
Voronet vienuolynas 21 km, -
Voronet
vienuolynas – Gura Humorului 6 km
Humoro
vienuolynas 10 km
Nakvynė
viešbutyje LOREDANA (100 RON už 2-vietį
kamb),
arba
gesthauze CASA BOCULET (10 EUR žmogui +
pavalgymas -3 Eur pusryčiai, 5 EUR vakarienė )
http://www.ruraltourism.ro/bucovina/penshumor/boculet/html/boculeten.html
Ketvirta diena - rugpjūčio 3 d.;
Gura
–Humorului – Brosteni- Bistritos vienuolynas- Raudonasis ežeras (Lacul Rosu)-
Praid
250 km
Kelias per kalnus, Bizako tarpeklis, Bistritos
vienuolynas, Raudonasis ežeras, Praido druskos kasyklos.
Nakvynė
Praide
Nakvynės
kaina 20-25 EUR už 2-vietį kambarį
Penkta diena - rugpjūčio 4d.
Žygis
į druskos kalnus Sohato natūralus rezervatas (apie 15 km), Drugelių muziejus
Praid
–Sighišoara 74 km- Korundo miestelis, Sigišoaros senamiestis, tvirtovė, Drakulos
namai.
Nakvynė
Sigišoaroje
Nakvynės
kaina 20-25 EUR už 2-vietį kambarį
Šešta diena- rugpjūčio 5 d.;
Sighišoara – Sasčič
(pilies griuvėsiai)- Viskri
–fortifikuota bažnyčia; -Rupea,
Feldiorada,
Brašovas –
Rašnovas - 137 km
Nakvynė
Rašnove gesthause MARINE MOUNT (10
EUR žmogui + pavalgymas -3 Eur pusryčiai, 5 EUR vakarienė )
http://www.ruraltourism.ro/bran/pensrasnov/Preda/html/predaen.html
Septinta diena - rugpjūčio 6 d.;
Rašnovas-Brano
pilis, Brašovas
, Tampos kalnas, Rašnovas
Nakvynė
Rašnove gesthause MARINE MOUNT (10
EUR žmogui + pavalgymas -3 Eur pusryčiai, 5 EUR vakarienė )
http://www.ruraltourism.ro/bran/pensrasnov/Preda/html/predaen.html
Aštunta diena - rugpjūčio 7d.;
Rašnovas-Sinaja - Pelešo
pilis, pelišoro pilis, Sinajos
vienuolynas
Sinaja
– Campulungas- Curtea
de Agres-Vidraru ežeras
Nakvynė
palapinėse prie ežero
Atstumas - 228 km
Devinta diena -rugpjūčio 8d. ;
Vidraru
ežeras –Balea ežeras 68 km; Trekingas
iki Negoiu viršukalnės ( viso 15 km)
Balea
ežeras –Sibiu 78 km
Nakvynė
prie Sibiu Rasinari , gesthauzas CIORAN RASINARI
Dešimta diena - rugpjūčio 9 d.;
Sibiu – Sibiel 28 km - Hunedoara -106 km
Hunedoara – Apuseni nac. Parkas -120 km
Nakvynė palapinėse
Vienuolikta diena - rugpjūčio 10 d.;
Trekingas po Apuseni parką (apie 10 km),
Lokio olos (Pestera Ursilor0
Kelionė namo per Oradea
Namie būnam rugpjūčio 11 dieną vakare
Namie būnam rugpjūčio 11 dieną vakare
Detalesnis maršruto aprašymas ir lankytinos vietos:
Satu Mare




Nepriklausomybės
aikštė (Piaţa Libertăţii)



Bažnyčia su
grandinėm
Provoslavų cerkvė
ir katedra
Einant į vakarus nuo
Nepriklausomybės aiktės 1918 Gruodžio 1-osios gatve ( 1
Decembrie 1918) rasime šv.
Arkangelų Mykolo ir Gabrieliaus cerkvę. Cerkvė pastatyta 1932-1937 m laikotarpiu romaniįku-bizantišku
stiliumi, buvusios bažnyčios vietoje. Čia saugoma vertinga liturginė kolekcija
–knygos, ikonos, kurių seniausios yra XVIII amžiaus.
Parkas Gradina
Romei


Sinagoga









Už įėjimo arkos dešinėje pusėje yra Dvylikos
apaštalų cerkvė su 56 metrų aukščio smailiu bokštu, kuris yra aukščiausias
regione. Stengiantis išlaikyti tradicijas bažnyčia pastatyta nenaudojant vinių,
naudojant tradicinius metodus. Prieš cerkvė stovi originali altana su stogeliu
kurioje yra šulinys. Toliau yra ūkiniai pastatai su grįstais takeliais ir gėlių
gausybe.
Muziejus
























Satu Mare
Satu
Mare / Satmar
tai apie 130 tūkstančių gyventojų turintis miestas
šiaurės-vakarinėje Rumunijos dalyje. Un sat rumuniškai reiškia
kaimas, mare - tai didelis, todėl
miestas galėtų būti verčiamas kaip didelis
kaimas. Satu Mare yra įsikūręs apie 15 km sienos su Vengrija. Jei pavyko
pro jį vykti, vertėtų padaryti trumpą sustojimą ir apžiūrėti miestą.
Kaip ir dauguma Transilvanijos miestelių,
Satu-Mare yra dvikalbis miestas (apie 35% gyventojų yra vengrai). Įdomu tai,
kad galite gyventi čia visą savo gyvenimą nežinant rumunų kalbos.kabelinė
televizija rodo kelias dešimtis kanalų
vengrų kalba, parduotuvėse išgirsite po rumuniško sveikinimo poftim išgirsit vengrišką tasek (trans. Klausausi) ir
spektakliai yra rodomi pakaitomis abiem kalbomis. Tuo labiau, kad mokytis
vengrų kalba galima nuo pradinės mokyklos iki universiteto – nevartojant nė
vieno rumuniško žodžio. Tai turi savo istorines priežastis - dalis vengrų ir jų
palikuonių nenorėjo susitaikyti su tuo, kad miestas yra dabar Rumunijoje. Vengrų
kalbos naudojimas, papročių puoselėjimas, Rumunijoje nėra neįprasta ir iš
nepritarimo išraiška. Bet kasdieniniam gyvenime rumunai ir vengrai ne visada rodo
vieni kitiems didelę simpatiją.
Istorija
Gyvenvietė
šioje vietije manoma jau akmens amžiuje, o pirmi rašytiniai paminėjimai yra
apie X amžių. Anoniminė kronika mini, kad ten buvo įkurta pilis, vadinama Zotomar (Castrum Zotmar), priklausanti valakų
genčiai, kuriai vadovavo Menumorut.
XIII amžiuje
miestą perėmė Vergrija, kuri jį pradėjo vadinti Szatmar, o
XIV amžiuje Vengrijos karalius - Karolis I Robertas – įkūrė čia pilį, kas labai
padidino miesto reikšmę. 1543 pilis perėjo Batorų giminei, iš kurios kilęs ir
Steponas Batoras IX Lietuvos karalius.
Po I pasaulinio
karo, iširus Austrijos –Vengrijos karalystei, Rumunai pasinaudojo palankia
proga prijungti teritorijas prie Rumunijos. Poto dar trumpam Satu-Mare buvo
sugrąžinta Vengrijai po antro arbitražinio Vienos teismo II pasaulinio karo metu. Bet 1944 metais
užėjus sovietų armijai, 1945 metais buvo sugrąžinta Rumunijai.
Nepriklausomybės
aikštė (Piaţa Libertăţii)
Pagrindinės lankytinos
vietos yra apie Nepriklausomybės aikštę, kurios viduryje yra nedidelis parkelis
su alėjomis, suoliukais ir dideliu fontanu. Vasaros kaitros metu tai puiki atgaiva! Bevaikštinėjant po parką ,
galima apžiūrėti 1902 metais pastatytą viešbutį Dacia.
Be abejo neliks
be dėmesio ir prie skvero dominuojanti romos katalikų Petro ir Povilo katedra. Katedra pastatyta 1786-1798 metais, vėlyvojo baroko stilium, o
vėliau pristatytas klasikinis portikas su korintietiškom kolonom. Dėmesio verta
katedros vidaus įranga ir freskos, būtų nuodėmė jų neapžiūrėt
Šiaurės vakarinėje aikštės dalyje yra
nedidelis klasikinis ŠIAURINIS TEATRAS pastatytas 1889
metais. Netoli dar yra mūrinis SARGYBINIS BOKŠTAS (Turnul
Pompierilor) pastatytas 1904 metais, iš
kurio galima pasigrožėt miesto panorama.
Bažnyčia su
grandinėm

Paėjus kiek toliau ,
netoli Taikos aikštės (Piaţa Păcii),
yra evangelikų bažnyčia, dar vadinama bažnyčia su grandinėmis. Bažnyčia apsupta
mažų kolonų eilės, tarp kurių ištempta sunki grandinę, - iš čia ir pavadinimas.
Bažnyčia
buvo pastatyta XVIII amžiuje baroko stiliumi. Bokšte yra manoma seniausias Satu
Mare varpas, nulietas 1633 metais. Medinius bažnyčios baldus 1799-1807 metais pagamino Frits Joseph.
Provoslavų cerkvė
ir katedra
Einant toliau prie Boulevardul
Dr. Vasile Lucaciu sankryžos rasime provoslavų Dievo Motinos katedrą
taip pat pastatytą 1932-1937 metais.
Parkas Gradina
Romei
Už muziejaus pasukus į
dešinę į Bulevardul Traian, jeigu yra laiko,
verta paeiti dar 200-300m šia gatve ir kairėj šios gatvės pusėj pamatysim seną
puikų Gradina Romei parką. Čia
rasime senus įspūdingus platanus, galima pasėdėti ant suoliukų prie ežerėlio, arba
prisimenant vaikystę pasivažinėti pakvaišusiu traukinuku.
Sinagoga
Į vakarus nuo
nepriklausomybės aikštės yra Senoji Sinagoga, o einant Decebalo
gatve prieisim mauritaniško stiliaus Tempel sinagogą. Ji buvo pastatyta
dvidešimto amžiaus pradžioje ir veikė iki 1965 metų. Iki II pasaulinio karo Satu Mare gyveno apie 25 tūkstančius žydų.
Sapanta
Europoje mirtis paprastai siejama juoda
spalva, su liūdesiu, ašaromis... Săpânţa vienok pabandė pakeist šias nuostatas.
Įeiname į kapines pro spalvingus vartus, ir netrukus mes atsiduriam linksmų spalvų medinių antkapių apsuptyje,
pakeliui susitikdami žmones, kuriems yra toli iki gedulingų raudų. Atsakingas už šią keistą būseną yra vietos
dailininkas - Ioan Stan Patras, kuris 1935 metais pastatė pirmą tokį linksmą paminklą.
Matyt, tokiu būdu įamžinti artmūjų atminimą labai atitiko kaimiečių skonį, nes prieš menininko mirtį 1977 metais, kapinės jau buvo pilnos spalvingų
paminklų.
Paprotys taip įsitvirtino, kad
po Patras‘o mirties šį darbą perėmė jo mokinys - Dumitru
Pop – kuris
atrodo ir dabar gyvena šiame kaime ir tesia savo mokytojo darbą.
Mūsų kapinėse paminklai paprastai gaminami iš
patvarių mežiagų –granito, marmuro, o Sapantos kapinėse virš kapo iškilęs
ažuolinis kryžius su stogeliu. Mūsų kapinėse vyrauja juodos, pilkos spalvos
plokštės – čia dominuoja žydra spalva, kurios charakteringas atspalvis gavo
savo pavadinimą - albastru din Săpânţa, t.y.
mėlis iš Săpânţos. Ant tokio žydro pagrindo matome įvairias scenas iš kaimiečių
gyvenimo, iš kurių sužinome kaip pavyzdžiui amžinatilsis užsidirbdavo
pragyvenimui. Atrasime policininkus, traktoristus, veterinarus vaistininkus ,
audėjus, nors pasitaiko paveikslėlių kuriuos iššifruoti gana sudėtinga.
Tokiu originaliu būdu sužinome kuo jie buvo,
kokias silpnybes turėjo, kad vienas mėgo parūkyt, kitas stikliuką išlenkt.
Galima netgi sužinot kokiom aplinkybėm žuvo! Iš vieno kryžiaus sužinome, kad po
juo besiilsinti mergytė žuvo po automobilio ratais, kai jai buvo trys metai. Kitame
matoma kaip ,matyt, sušaudytam kareiviui vengras nukerta galvą. Be to prie šių
naivių, kai kada brutalių, bet visumoje labai simpatiškų piešinių yra
prirašytos epitafijos, kurios kardinaliai skiriasi nuo mums įprastų pompastiškų
ir iš esmės nieko nereiškiančių tekstų.
Galim pavyzdžiui rast tokį tekstą: Čia palaidota mano uošvė, jei būtų
pragyvenusi metus ilgiau, čia gulėčiau aš. Viskas
nuostabiai padaryta ir dekoruota geometriniais ir augaliniais motyvais. Žodžiu
kiekvienas toks kryžius yra unikalus meno kūrinys. Visumoje
tai sudaro vieningą šios nedidelės bendruomenės portretą, kuri ir po mirties
yra savotiškai gyvybinga.
Atrodo, kad Ioan Stan Patraş savo bendruomenei
davė šį tą daugiau nei turistinę atrakciją, kuri daro Săpânţą turtingu ir
garsiu kaimu. Savotiškai suteikė savo kaimynams sekantį gyvenimą, o gal net
sušvelnino mintis apie mirtį.. nes ko
gero daugelis norėtų turėt tokį puikų ir originalų antkapį. Atsižvelgiant į Ioan Stan Patraş nuopelnusd Săpânţai, jam
įkurtas muziejus!
Maramurešo
medinės bažnyčios
Maramurešo
(Maramures) slėnis driekiasi Rumunijos šiaurėje. Tai istorinis regionas,
apimantis Ukrainos ir Rumunijos teritorijose esančias žemes, kurias supa
Karpatų kalnai.
Maramurešo medinės bažnyčios – medinės
stačiatikių bažnyčios, būdingos Maramurešo regionui šiaurės vakarų Rumunijoje. 1999 m. keletas pačių unikaliausių iš šių
bažnyčių buvo įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Iš viso sąlyginai (visos Europos mastais)
Maramurešo regione yra apie 1000 liaudies architektūros formų medinių bažnyčių.
Jos yra dažniausiai nedidelės, keturšlaičiais dvigubais stogais su aukšta,
stogo gale įrengta varpine smailiu stogeliu.
Tokio stiliaus bažnyčios statytos XVI–XVIII a.
profesionalių dailidžių. Įdomiu faktu laikytina aplinkybė, kad, nepaisant to,
jog dažnai šios bažnyčios statytos be išsamaus, iš anksto paruošto
architektūrinio projekto, kiekviena jų turi unikalią meninę vertę,
neapsiribojančia vien puošybiniais elementais. Paprastai tokioms
bažnyčioms statyti būdavo naudojami ąžuoliniai rąstai, o viduje sienos būdavo
puošiamos vietinių meistrų piešiniais, daugiausia scenomis iš Biblijos.
Nors Maramurešo medinės bažnyčios yra unikalios
architektūros, tačiau šiame Europos regione yra išlikę daug kitų medinės
sakralinės architektūros: pavyzdžių, daugiausia Ukrainoje, rytų Slovakijoje, Mažojoje
Lenkijoje.
Į UNESCO pasaulio
paveldo sąrašą šiuo metu įtrauktos šios Maramurešo bažnyčios: Žemutinio Budeščio Šv. Mykolo bažnyčia, Deseščio bažnyčia, Pojenile
Izėjaus bažnyčia, Birsanos bažnyčia, Jeudo bažnyčia, Plopišo bažnyčia, Rogozo Šv. Arkangelo bažnyčia ir Šurdeščio bažnyčia.
BARSANA
Bârsana tai didelis kaimas Izy slėnyje , Maramurešo regione (Maramureş), be to Bârsana yra
avių veislė su tankia ir ilga vilna. Matyt dėl to, kad vietos gyventojai
vertėsi šių avių auginimu ir kilo šios vietovės pavadinimas. Gali būt ir
atvirkščias variantas, kad populiari šioje vietovėje avių veislė buvo pavadinta
barsana. Tikros priežasties deja nieks nežino, bet rašytiniuose šaltiniuose
pavadinimas Bârsana
buvo minimas jau viduramžiais, kai kaimas priklausė kunigaikščiui Stanislovui, sūnui Stano iš Bârsanos. Tai
pažymėta XIV amžiaus dokumentuose. Matyt būtent tada buvo įkurtas provoslavų
vienuolynas, kuris egzistavo iki XVIII amžiaus, kai įsigaliojo Bresto Unijos
sutartis. Šiandien kaime gyvena apie 6000 gyventojų, yra noriai lankomas
piligrimų ir turistų, kurie lanko seną mažą bažnytėlę ir naują, bet pastatytą pagal seną stilių vienuolyną.
Medinė Marijos žengimo dangun cerkvė
Bârsana gali
pasigirti objektu įtrauktu į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sarašą.
Tai labai maža bet nuostabi maramurešo stiliaus medinė cerkvikė. Ji pastatyta 1720
metais, kaip dalis vietinio vienuolyno. Apie 1800 metus buvo perduota parapijai
ir perkelta ant kalno, kur iki šios dienos stovi.
Šventovė
į UNESCO pasaulinio paveldo sarašą buvo įrašyta 1999 metais kartu su kitomis
septyniomis kitomis medinėmis Maramurešoo bažnyčiomis. Kitos yra Budeşti, Deseşti, Ieud, Plopiş, Poienile
Izei, Rogoz ir Şurdeşti.
Bažnytėlė Bârsanoje pastatyta stačiakampio
formos, paskui pristatytas atviras portikas su arkadomis, paremtomis medinėmis
kolonomis. Gontu dengtas dviejų lygių stogas viršuje užsibaigia bokštu. Interjerą
puošia spalvinga, labai gerai išsilaikiusi tapyba ant medžio ir drobės. Jas
ištapė 1806 metais Hodor Toader iš Vişeul de Mijloc. Prieangyje be
kita-ko , pamatysim sceną iš paskutiniojo teismo , o navoje iš Pradžios
knygos.
Vienuolynas Bârsana
Po obaleniu Mikołaja Ceauşescu režimo nuvertimo, o tai
palyginus neseniai, Bârsanoje pastatytas
naujas vienuolynas. Įdomu tai, kad jis pastatytas senu Maramurešo bažnyčių
stiliumi. Įėjus į ansamblio teritoriją, susidaro įspūdis , kad vienuolynas
statytas bent prieš 100 metų. Tik atidžiau įsižiūrėjus galima pastebėti, kad
jis pastatytas 1994 metais.
Nors tai palyginus ir naujas statinys,
palyginus su kitomis bažnyčiomis, ir yra
ne tokios istorinės vertės, vienok tikrai vertėtų jį aplankyt. Į komplekso
teritoriją charakteringus arkinius
vartus su bokšteliu, kur teks sumokėt už įėjimą. Asabos su mini sijonėliais ar
net sijonais iki kelių galės pasiskolinti dideles skaras , kad pridengt kojas.
Matyt moteriškių kojos ypač neigiamai veikia vienuolių pamaldumo koeficientą.
Prie vartų taip pat galima nusipirkti suvenyrų atminčiai.
Muziejus
Vienuolyno teritorijoje yra
įrengtas etnografinis muziejus. Trijose salėse , malinioj medinės architektūros
apsuptyje eksponuojamos senos ikonos, apranga ir namų apyvokos įranga. Mokestis
už įėjimą gana simbolinis.
Prisłop perėja / Pasul Prislop (1416
m. n.p.m.)
Prislopo perėja () – kalnų perėja, esanti Karpatuose,
šiaurės Rumunijoje, Maramurešo apskrityje. Jungia Višeu ir Bistrica (Siretas)
slėnius, skiria Rodnos kalnus ir Maramurešo
kalnų masyvus. Aukštis – 1416 m. Šia perėja eina Sigetu Marmaciėjus–Viatra
Dornėjus keliu, jungiančiu istorinius Maramurešo ir Bukovinos kraštus. Netoli
perėjos yra Borša miestas.
Perėjoje pastatyta mūrinė cerkvė, pavėsinė ir
įvairių suvenyrų kioskelių virtinė. Be to čia atsiveria nuostabus vaizdas, tad
jeigu yra palankus oras, verta padaryt sustojimą.
Spalvotieji Bukovinos vienuolynai
Bucovina, istorinis - geografinė regionas suformuotas
Austro-Vengrijos valdymo laikotarpiu, iš
teritorijos, dabar kurią sudaro Rumunijos
šiaurinės teritorijos - Suceava, Campulung, Bukovina ir Vicovu miestai ir Ukraina Chernivtsi ir Storojinea.
Keliaudami čia Jūs pamatysit reto grožio
gamtos vaizdų. Pridėkite dar daugelį vienuolynų, pastatytų didžiųjų valdovų ir Moldovos bajorų. Vienas
unikaliausių kultūros paveldo objektų Rumunijoje yra spalvotieji Bukovinos
vienuolynai. Šių vienuolynų eksterjeras buvo išmargintas religines scenas ir
šventuosius vaizduojančiomis freskomis metropolito Grigorie Rosca ir kunigaikščio Petru
Rarea iniciatyva 15-16 a. Geriausiai išlikusių vienuolynų ieškokite
Rumunijos šiaurės rytuose, šiose vietovėse: Moldovita, Sucevita, Humor,
Probota, Voronet, Suceava.Cerkvės šiaurės Moldavijoje priklauso stačiatikių vienuolynui
Suceava, pastatytos XV amžiaus pabaigoje - XVI amžiaus pradžioje.
Vama velykinių kiaušinių muziejus
Bucovinos širdyje, Vamos miestelyje rasime didžiausią
Rumunijoje velykinių kiaušinių kolekciją ir vieną iš svarbiausių Europoje. Greta
tokių lankomų objektų kaip Šv. Voronet
vienuolynas , Moldovos ir Suceviţa,
Cacica- kiaušinių muziejus yra
svarbi vieta, kur atrasime tradicinių
velykinių kiaušinių puošybos amatų centrą, išgarsėjusį visame pasaulyje. Ekskursijos
metu kurias veda prof. Orşivschi
Letitia, galima pasiaiškint Bukovinos krašte naudojamų simbolių reikšmę.
Tai yra unikalus
muziejus, kuriame surinkta daugiau nei 3000 visame pasaulyje surinktų kiaušinių, pagamintų skirtingais metodais, iš įvairių rūšių medžiagų (kiaušinio lukšto,
medžio, keramikos, porceliano, akmens, stiklo). Prof. Letitia Orşivschi, yra tarptautinio
lygio menininkas, jis kolekciją surinko per 12 metų, dalyvavo tarptautinėse parodose ir
salonuose. 22-jose vitrinose kiaušiniai skirstomi į dvi grupes:
"kiaušiniai iš Bukovinos" ir "Kiaušiniai iš viso pasaulio"
Kolekcijoje yra retų
kiaušinių kaip emu, nandu, vėžlio, krokodilo, flamingo ir tokių mažų kiaušinių kaip
kurapkos, balandižio, fazanų , taip pat povo , putpelės, anties, žąsies,
kalakuto, stručio.
Tarptautinėje kolekcijoje yra kiaušiniai perforuoti Čekijoje,
Vokietijoje raižyti kiaušiniai, kiaušiniai iš
Slovakijos . Anglų porcelianiniai kiaušiniai, kiaušinio formos kaukės iš Venecijos ir
Austrijos kūriniai.
Graikai naudoja daugiau natūralios odos ar porcelianinius
kiaušinius, rusai dažo piktogramas ant medinių kiaušinių. Emalio technika
tradicinė Pakistane ir Kašmyre, o pagražinti drambliais randami Indijoje. Keliose vitrinose kiaušiniai yra išdėstyti temomis; čia mes
matome kiaušinius su gėlių ornamentais,
religiniai, perforuoti kiaušinių, juodos ir baltos spalvos žaidimai, kiaušiniai
dekoruoti porcelianu, iš poliruotų
akmenų ir kt.
Humoro
vienuolynas (Mănăstirea Humorului)
Nepaisant pirmo
įspūdžio išgirdus šį pavadinimą, šis kaimelis neturi nieko bendro su humoru
(kaip mes jį suprantam). Šis pavadinimas kilęs nuo upelio HUMOR , kuris teka
pro kaimą, o upelio pavadinimas kilęs nuo vengriško žodžio homor , reiškiančio greitas
vanduo.
Pirmą kartą Humor kaimas paminėtas 1415 metais (nors tikriausiai jis jau
egzistavo XIII amžiuje), o pirmas
vienuolynas pastatytas XIV amžiaus pabaigoje, arba XV pradžioje, bet deja buvo
sugriautas vieno iš antpuolių metu. 1530 metais toje pačioje vietoje buvo
pradėta naujo vienuolyno statyba, prie kurio buvo provoslavų Dievo Motinos
cerkvė, o 1641 metais vienuolynas buvo apsuptas gynybine siena. Šiai dienai be
cerkvės yra išlikęs tik gynybinis bokštas , pastatytas tais pačiais 1641 metais.
Dievo motinos cerkvė
Dievo motinos cerkvė buvo pastatyta charakteringu
konusinio išplanavimo pietvakarių Moldavijos stiliumi (stačiakampis užsibaigiantis trimis absidėmis). Jis
susideda iš trijų nepriklausomų
patalpų sujungtų portalais ir artriumo su galerijomis. Cerkvė yra uždengta
paprastu stogu be bokšto.
1535 metais
menininkas Tomašas iš Suceavos papuošė
cerkvės išorę freskomis, kurios gana gerai išsilaikė iki šių dienų. Ant pietinės sienos matome, be kita ko, sceną
iš Konstantinopolio apgulties per
Persijos blokadą 626 metais. Apsidės sienos ištapytos trimis dangiškos
hierarchijos iliustracijomis.
1993 metais ši cerkvė buvo įtraukta į UNESCO
pasaulinio paveldo sarašą. Tuo pačiu metuįtrauktos dar šešios Bukovinos tapytos
cerkvės (Arbore, Moldoviţa, Pătrăuţi, Probota, Suczawa, Voroneţ), o 2010 papildomai
dar įrašyta cerkvė Sucevitos vienuolyne.
Voroneţ
Voronet (rumun. Voronet) yra mažas kaimelis, įsikūręs apie 7 km nuo Gura
Humorului (rumun. Gura Humorului). Tai yra žymiausias tapytas Bukovinos
gynybinis vienuolynas - Manastirea Voronet. Jis susideda iš puoštos freskomis Šv
Jurgio cerkvės, kuri dėl freskų net kartais vadinamas Siksto koplyčia Rytuose.
Kaip anksčiau paminėta, Vorońet cerkvė yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše.
1488 metų vienuolynui cerkvę pastatė
pats Stefanas Didysis. Statybos truko
111 dienų, ir buvo baigtos rugsėjo 14 dieną. Vėliau, visas ansamblis buvo apsuptas gynybine siena, bet tai neapsaugojo
vienuolyno nuo antpuolių, įskaitant 1653, kai Humoro ir Voronet vienuolynai
buvo užimti kazokų, kuriems vadovavo Bogdano Chmelnickio sūnus Timotiejus Chmelnickis
Laimei, nors vienuolynas ir turėjo audringą
istoriją, išliko iki šiol, o 1990 metais į jį sugryžo ir vienuoliai. Šiandien
tai yra vienas žinomiausių vienuolynų Rumunijoje ir gausiai lankomas turistų. Na o vietiniai gyventojai stengiasi, kad
kiekvienas galėtų parsivežti iš čia bent kokį suvenyrą atminčiai.
Vienuolynas Voronet
/ Mănăstirea Voroneţ
Vertingiausias
statinys vienuolyne yra tapyta freskomis Šv. Jurgio cerkvė. Pasak legendos, kai
turkų kariuomenė užpuolė Moldaviją, Steponas Didysis aplankė vietinį
atsiskyrėlį Danielių ir paprašė patarimo. Po laimėto mūšio su turkais,
atsidėkodamas karalius pastatė čia vienuolyną, o jame cerkvę skirtą Šv. Jurgiui, kurio gėka lyg ir
buvo pasiekta pergalė. Steponas Didysis garsėjo savo dideliu pamaldumu. Matyt
ir vienuolynų pastatė tiek kiek ir mūšių laimėjo.
Voroneţ
vienuolyno cerkvė pastatyta tokiu pačiu stilium, kaip ir Dievo Motinos cerkvė,
su gontu dengtu plačiu stogu, kad apsaugot tapytas sienas nuo lietaus. Bet ši
cerkvė ant stogo turi ir bokštelį.
Tapyba viduje
yra dviejų skirtingų laikotarpių. Freskos puošiančios navą ir šventyklos apsidę buvo buvo nutapyti
1496 metais. Iš skliauto į pasaulį žvelgia Kristus , po juo sekančiuose
lygiuose matome serafimus, angelus, apaštalus, ir apačioje cerkvės tarnus.
Žemiau jūs galite pamatyti keletą scenų daug iš Biblijos, taip pat šventyklos
Stepono Didžiojo auką Kristui per Šv. Jurgį.
1547 metais
buvo dastatytas prieangis ir ištapytos likusios cerkvės dalys ir išorė. Apart
labiausiai nukentėjusios šiaurinės sienos, visumoje freskos labai gerai išlikę.
Iki šiol vis dar neiššifruota natųralių dažų sudėtis, kurie taip gerai
išsilaikė per tiek laiko.
Garsiausios freskos
puošia vakarų sienas. Tai Paskutinis
teismas. Matome kaip mirusieji kelsis iš savo kapų ir jų pasmerktieji žydai, saracėnai,
turkai ir katalikai. Soste sėdi Šv. Dvasia o virš jos Jėzaus Kristaus figūra kuriai iš po kojų pragaro upe, į kurią sumetami
nusidėjėliai. Aukščiau, danguje, yra personifikuoti 12 žvaigždynų, ir pats
dievas centre. Šone matomi angelai kurie suvynioja dangų – pasaulis baigiasi.
Ant pietinės
sienos matome scenas iš Šv Mikalojaus ir Jono Naujojo iš Suceavos gyvenimo.
Kairėje durų pusėje yra šalia vienas
kito atsiskyrėlis Danielius ir Grigorie Rosca - metropolitas Moldovos,
kurio rūpesčiu 1547 m ištapytos freskos
ir prristatytas priestatas, kuriame vėliau jis buvo palaidotas. Toliau į kairę
galite pamatyti, kaip iš šventyklos globėjas – Šv. Jurgis užmuša drakoną. Ant išorinės priešnavio sienos pažinimo medžio
freska su iš abiejų pusių pavaizduotais šešių senovės filosofų portretais. Apsidės
tapytos dangiškos ir žemiškos
hierarchijos tema.
Bikazo tarpeklis (rumun. Cheile Bicazului) – tarpeklis, išsidėstęs Niamco ir Hargitos apskrityse, šiaurės
rytų Rumunijoje. Tarpeklį, esantį rytų Karpatuose, suformavo jame tekanti Bikazo upė. Bikazo tarpekliu
eina kelias, jungiantis Moldovos bei Transilvanijos regionus. Tarpeklis tęsiasi apie 8 km.
Bikazo tarpeklis įeina į aplink jį esančio nacionalinio parko sudėtį.
Tai yra viena populiariausių laipiojimo uolomis vietų Rumunijoje.
Jis yra tik
apie 20 km nuo Bizako miestelio .Nacionalinis parkas turi apie 6675 ha plotą ir
yra įdomiausia geologinė vietovė šioje srityje.
Pagrindinė šios vietos įžymybė yra Raudonasis
ežeras (Lacul Rosu), kurį natūraliai suformavo nuošliauža užtvenkusi Bizac upę.
Šio ežero
vardu pavadintas kurortas- tai rojus ieškantiems poilsio ir atsipalaidavimo.
Visas kelias nuo Bizako vingiuoja nepaprasto grožio serpantinais.
Klinčių skardžiuose pasislėpę nepaprasto
grožio olos, vaizdingos uolos. Kelio linkiuose dažnai aptiksime parduodamus
rumunų ir vengrų meistrų pagamintus suvenyrus. Pakeliui
galima pasigrožėt altoriaus uola - Piatra Altarului (1120 m aukščio virš jūros
lygio), uolų masyvai Piatra Pintestilor (847 m) ir Piatra Arsitei (835 m).
Dar vertosi dėmesio, ypač alpinistams, Piatra Surducului,
Poarta de Piatra (akmens vartai) ir
Politele Bardosului.
Lacu Rosu
Raudonasis ežeras yra natūraliai užtvenktas ežeras
kuris susiformavo 1837 metais ir
įsikūręs netoli BICAZ Gorges ties Hasmasul Mare papėdėje, netoli Gheorgheni
miesto Harghita apskrityje.
Čia įkurtas ir to pačio vardo kurortas. Tai vienintelis ir
didžiausias natūraliai susiformavęs
kalnų ežeras Rumunijoje. Jis susiformavo nuo Ghilcos kalno nuslinkus
milžiniškai nuošliaužai. Jo pavadinimas kilęs nuo raudonojo smiltainio kuriame
sluoksniai nudažyti raudono atspalvio
geležies oksido ir hidroksido mineralais. Vanduo išplauna raudoną
dumblą, kuris nusėda ežero dugne. Nors
aplink labiau dominuoja geltona spalva. Ežeras dar yra vadinamas "Ežeru
žudiku", nes - pasak legendos - nuošliaužos palaidojo čia ganytas gyvulių
kaimenės. Nors praėja jau daugiau nei 200 metų, bet dar vis matosi nuskendusio
miško liekanos
Apie ežerą ir jo apylinkes yra keletas turistinių trasų nuo
1,5 iki 4 valandų trukmės.
PRAID
Sohata
rezervatas
Sohata
yra apie 8 ha retas gamtos suformuotas slėnis išilgai Korund‘o upės. Upės tėkmė
pragraužė druskingas uolienas ir suformavo nuostabų kraštovaizdį. Aukščiausia
vieta yra Sóshegy 576 м.
Nuotykių ieškančių turistų čia laukia
banguotas slėnio reljefas pasipuošęs aštriomis kaip skustuvas druskos klodų
briaunomis. Akinančiai balti druskos klodai pateiks ne vieną staigmeną už
kiekvieno posūkio. Po rodosi saugia druskos pluta dažnai slypi spastai, kur
galima prasmegti iki kelių į juodą purvą. Čia auga retas raudonspalvis
augalas (Salicornia herbacea) suformavęs aplinką panašią į žiedinius
kopūstus. Visur matosi vandens iššgraužos, tėkmė dažnai pradingsta po druskos
pluta
Dėl medžių stokos ir geriamo vandens trūkumo kelias
į kanjoną, ypač vasarą, yra sunkus ir varginantis, bet verta aplankyti
dėl išskirtinio kraštovaizdžio!
Praido druskos kasykla
Šių vietų gyventojų pragyvenimo šaltinis buvo druskos kasimas.
Druskos klodai yra šiek tiek elipsinės formos, kurių skersmuo:. 1,2 km arba 1,4
km ir iki 2700 gylio. Šachtomis kasti pradėta apie 1762metus József (Joseph). Druska į paviršių buvo
gabenama atkliais jaučio odos maišuose. Po I pasaulinio karo buvo pradėta
eksploatuoti kasyklas naudojant sprogmenis. 1970 m pasiekė 320 m gylį. Atidarius čia
sanatoriją, Praid tapo žinomu kurortu. Tai
švelnaus ir pastovaus klimato kurortas su vėsiom vasarom (temp. 17şC liepos
vidurkis) ir šaltomis žiemomis. Švarus oras ir mineraliniai šaltiniai
rekomenduojami kenčiantiems nuo reumato, neurologinių problemų, kvėpavimo,
ginekologijos ir širdies ir kraujagyslių ligų. Sanatorija gydymas sergantiems astma ir bronchitu yra 120 m gylyje, kuris
gali būti pasiektas tik autobusu.Temperatūra yra 14-16 ° C, drėgmė tarp 66-70%
ir labai jonizuotas oras. Didžiulėse požeminės salėse yra žaidimų aikštelės
vaikams, ekumeninė koplyčia, baras, biblioteka.
Prie sanatorijos
įrengtas 1200 m2 baseinas, į kurį pumpuojamas vanduo iš 1200 m gylio grežinio. Taip
pat yra 28 baseinai su šildomu raminančiu vandeniu, kur laukiami klientai 10-14
dienų gydymo kursui nuo 1 birželio iki 15 spalio.
Praido drugelių
namai
Drugelių Namai matyt sužadins visų smalsumą. Jis buvo atidarytas 2012 pavasarį. Iš vietinio kraštovaizdžio, tropinių
augalų ir nedidelio tvenkinuko buvo sukurtas atogrąžų mikroklimatas, kur jūs
būsit apsupti drugelių iš Pietų Amerikos, Azijos ir Afrikos. Jūs galite
pasigrožėti šimtais 14-16 rūšių drugelių,
o organizatoriai pasirūpins kad drugelių
skaičius nemažėtų, nes jų gyvenimas tęsiasi
tik keletą savaičių. Lankytojai laukiami tik šiltais metų mėnesiais.
Korundas
Corund garsėja savo nagingais
amatininkais, pirmiausia dėl savo keramikos. Corunde laukiami pravažiuojantys turistai palei kelią
išdėstytoje turgavietėje, kur gali
pasirinkti molinių indų, indų ar kitų daiktų,
gaminių iš alebastro. XVI amžiuje statytos Unitarinės bažnyčios kapinėse rasime
gotikinio stiliaus antkapių, kurie yra tikri meno šedevrai.
Netoli kelio Praid - Corund yra Helix kalnas. Dėl atsidengiančių aragonito ir
kalcito klodų, pamatysime tikrą spalvų fejerverką – nuo geltonos iki baltos, turkio, žalios, violetinės, mėlynos ir juodos spalvos. Kaime-muziejuje 0 yra daug istorinės ir etnografinės reikšmės objektų
ir didelė keramikos kolekcija.
Na gi ...smagu!!! Kutena paširdžius.... oi kutena...einu piniginėn padaboti...gal širdadaužis aprims?...;-)...
AtsakytiPanaikintiNeblogai padirbėta - maršrutas atrodo labai viliojančiai... Ačiū, Jonai.
AtsakytiPanaikintiMąstom...
Geras maršrutas..rekomenduoju. Neaplankiau tik tų vietų kur pas tave nuo 10tos dienos..Chebra, jei rimtai važiuosit - rekomenduosiu aplankyt sesę, pernakvot ir pagert "sodriai vyno, Satu Mare vyno rūsiuose..
AtsakytiPanaikintiPradėsiu po truputį įkeldinėt aprašymus, nes vakar nelabai pavyko. Dėl Giedrės aplankymo, tai būtinai, nes nakvosim Satu Marėj ir vakare galima bus paiškylaut po miestą
AtsakytiPanaikintiNa kusina...oi kusina Jonelio įdėti vaizdeliai... gal jau ...įregistruok 50 proc. mane. Einu dar piniginėn dėbtelėti - gal ...Trys Karaliai stebuklus atneš?
AtsakytiPanaikintiSu Šventėm!!!
Na, pritupėjo čia Jonas :) :) O ką reiškia naktinis darbas ir dieninis poilsis. Gal , Jonai, paklausk Silvijos? Gal ji ką žino daugiau apie tuos kraštus? Bet idealiausiai tai Giedrė patartų. Jau pradedu pavydelninti... O, gal reikaliukai ir pas mane pasitaisys? Kur ten tie Trys Karaliai vaikšto? Gal kas matėte?
AtsakytiPanaikintiNuuuu, Jonai, tu šaunuolis, tiesiog maladec :-)
AtsakytiPanaikintiO kokiom čia datom? O tai čia su auto paprastom ar jamam kemperį? O tai čia koks biudžetas galutinis būtų? O tai kiek galiu bernų ant zapaso pasiimti? :-))
Nu bliamba ir klausimų kiekis, tokie visi cekavi. Dėl datos : manau išvažiavimas būtų liepos 30 vakare (ketvirtadienis ). Satu Marėje būtumėm 31 liepos vakare. Data tokia parinkta nes norisi šeštadienį ir sekmadienį, važiuojant per Maramurešą ir Bukoviną, pamatyt į bažnyčias einančius žmones. Nežinau ar dar išlikus tradicija, bet aprašymuose prieš porą metų dar pažymima , kad einant į bažnyčią dar kaimiečiai rengiasi tautiniais rūbais, o mano manymu tai tikrai vertas dėmesio reginys.
AtsakytiPanaikintiDėl mašinos. Kemperyje sėdėt 10-12 dienų aštuoniems žmonėms (didžiausias kiekis), mano manymu yra kiek "nekomfortiška. Gal tai kiek suvaržo mobilumą -kur noriu nakvoju, kada noriu sustoju - bet tinkamai suplanavus galima ir smagiai pakeliaut ir pasimėgaut komfortu. Tad mikroautobusas su talpiu bagažo skyrium būtų kaip tik.
Biudžetas tai kaip rusai sako "понятие ростяжимое" -įskaičiuota mašinos kaina, kuras, nakvynę , pavalgymas + mokesčiai objektuose. Tiksliai žinoma paskaičiuot neįmanoma, tuo labiau važiuojant pirmą kartą.
Nu jau dėl bernų patarimų vargu ar esu kompetentingas. Jei labai norės , tai galės iš paskos "lydinti komanda" kita mašina važiuot............. smagus vaizdelis būtų, ašarotom akim, seilė nutysus .....o galų gale šnipštas gautūsi
Na, iš tiesų puikiai padirbėta, Jonai, pagarba.. Tikrai gyvenu šiuo metu Satu Marėje, tik vasarą paprastai grįžtu į Lietuvą. Kaip tik liepos pabaigoje žadu būti namie Klaipėdoje ;) Gaila, kad negalėsiu jūsų ,,pamylėti" ...Gyvenu netoli to parko kur traukinuku galima pavažínėti, kasdien ten rytais bėgioju :) Bet kokiu atveju, labai rekomenduoju pasižvalgyti po Rumuniją. Žmonės čia mieli, kraštas labai gražus, kainos nesikandžioja :) Sėkmės jums, mielieji.
PanaikintiO aš kemperį traktuočiau kaip tik kaip konfortišką keliavimo priemonę ir netgi dėl daugelio punktų - manau, kad Rumunijoje kur nori ten sustoji ir nakvoji, nereikia statyti palapinių, pūsti čiužinių kas vakarą, paskui ryte viską tai surinkinėti. Nereikia rūpintis laužu maisto gamybai, tiesiog pasičirškinam skanią kiaušinienę su dešrelėm ryte, o vakare pasikepam karbonadų...ir visa tai konfortiškoj virtuvė, ir nereikia tų suodinų puodų plauti ar smirdėti laužo dūmais, einant gult į baltą patalynę ;-). dar plius šaldytuviukas...žodžiu, tikrai galima ant maisto sutaupyti kažkiek. Ar mūsų susirinktų 8 norintys, tai šiek tiek abejoju..??:-)) Yra juk 4-5 vietų mažesni kemperiai. dar sutaupytume ant nakvynių viešbutukuose. Žinoma jei būtų kempingai, už juos tektų mokėti, beje kaip ir už lengvąsias ir plius palatkes.
AtsakytiPanaikintiČia aš tik svarstau, išsakau savo argumentus.
Man labai patraukliai atrodo galimybė bet kuriuo kelionės metu išsitiesti savo lovytėj, paskaityti knygutę ar pasidairyti į bėgančius pro langą vaizdus. Kuo mažiau kasdienių rūpesčių dėl buities, tuo daugiau laiko kelionės įspūdžiams.
sakykim
AtsakytiPanaikintihttp://www.skelbiu.lt/skelbimai/kemperiu-kemperis-kemperio-kemper-kemperiai-nuoma-17160231.html
2008 m. „Ford Transit-Challenger 33″, skirtas 6 asmenų kelionėms. Kaina nuo 200 Lt / nuo 58 Euro dienai.
Nebijote, kad apšvarins Rumunijoje?
AtsakytiPanaikintisaugiau miegoti aišku viešbutukuose ar kemperyje...o palapinėse matyt...?...gal labiau Karpatų lokių-meškų reikėtų vengti...
AtsakytiPanaikintiSaugiausia miegoti pas save namie ant pečiaus, apsikabinus savo bobutę ar dieduką :-)). Bijai vilko, neik į mišką...vadovaujantis panašiomis baimėmis, išvis neverta niekur važiuoti ar keliauti....ir babklių sutaupysi ir saugiai miegosi :-)
AtsakytiPanaikintiKaip ten Antinas dainavo: "kažkas atsitiko, mergaitė supyko"...
AtsakytiPanaikintiNepyk Ingule, kad "Anonimiškas 2015 m. sausio 8 d. 11:01
parašė Nebijote, kad apšvarins Rumunijoje?".
Geriau varom paslidinėti šį sekmadienį (aišku jei nebus +4C ir šlapdriba...) - su sūnum Vyteniu, jo draugais ir... uošviu varom į traukiniu į Lazdėnus - iš ten ant slidžių po Bražuolės-Neries apylinkes. Geram pusdieniui. Traukinys 08:47 Kauno kryptis.
Aš labiau bijau vampyrų... Berods Rumunija yra vampyrų gimtinė, ar ne, Jonai? Jie juk ištikrųjų egzituoja, ar Jūs netikit? Todėl ir siūlau nakvoti kempery...uuuu...
AtsakytiPanaikintiJei rimčiau, tai pats saugokis ir dievas tau padės. Nereikia prarasti budrumo, nebūti lengvatikiu, elgtis apdairiai. Pvz. gal nevertėtų netyčia sušlapusių popierinių kupiūrų džiovinti ant prietaisų panelės arba susimauti ant pirštų ir apsikarstyti galybe juvelyrinių dirbinių važiuojant į kelionę, pinigus laikyti keliose vietose, viena iš jų - specialioj piniginėj pakabintoj po kaklu, segėti kinietiška roleksą už 5baksus, peimti į mašiną pavežti nieko, jokiais pretekstais, neišsidalinti po vieną ar du ne viešose vietose...ir pan.
Prastokai, Edvardėli, moteris pažysti...o gal čia taip todėl, kad akelių nematai...
AtsakytiPanaikintiNet minčių nebuvo apie kažkokį tai pyktį??? Gal gali bent pasakyt dėl ko čia turėčiau pykti, kad kitą sykį geriau suprasčiau kaip gali būti traktuojamos mano mintys??:-))
Iš kokio medžio čia tos baimės iškrito ? Man tokia reakcija kiek primena vaizdelį kai bobutė žiūri meksikietišką muilo operą ir kruvinom ašarom verkia kad "Izaurą" vėl paliko koks Estebanas. Matyt 5 minučių trukmės kriminalų apžvalga per vakaro žinias duoda savo rezultatų
AtsakytiPanaikintidzin, nesiparinam... geriau paskaičiuojam kiek tų Rumunijos keliaunykų pas Jonelį registruojasi?
AtsakytiPanaikintiReziumė:
DaNa mąsto,
Alma tikisi,
Inga kemperizuojasi,
"Anonimiškas" vagių saugosi,
aš vis piniginėn dairausi, bet ten perspektyvos...škia...manoji Laima Kroatijon nori...ten ir neteko pabuvoti.
Einu dar paskaičiuoti...
Na tai slidinėjančių sausio 11 d. sekmadienį bus?
70% - važiuoju, 30% - nevažiuoju...
AtsakytiPanaikintiJonai, o negalėtum viso to kelionės aprašymo atsiųsti į paštą? Jei mūsų nesusirenka (kiek ten reikia tų važiuojančių?), norėčiau draugei pasiūlyti, bet nesinori visiems mūsų blogo platinti (kartais čia būna gana intymių dalykų, ne visiems suprantamų postringavimų...).
O kiek tūkstančių keičiasi kaina, jei važiuojam kemperiu, kuris, anot Ingutės, neprieinamas vampyrams?
Aš slidinėju...norėčiau Liepkalnį išbandyti, nes nei sykio ten nebuvau, ieškau kompanijos. Bet vargu ar pavyks, nes žada pliusinę temperatūtą, kaip tu, Edvarduk, manai?
AtsakytiPanaikintiO dėl Rumunijos tai kaip sakiau - keliones renkuosi pagal kompaniją, todėl su kemperiu ar be jo aš rašausi pas tuos vampyrus :-). Laikas man tinkamas, biudžetas irgi (nors dar jo nežinau;-)
Valioooo ;-) Jau beveik yra kompanija. Kai DaNutė sako 70% kad važiuoja, tai reiškia, kad važiuoja. Kitaip negu, kai Ecka sako 100% kad važiuoja...;-)))))
AtsakytiPanaikintinepyk, Edvarduk, nu ką gi man daugiau per dantį patraukt jei ne tave :-)))
As irgi noriu pas vampyrus....bet siuo metu negaliu pasakyti, kad 100% vaziousiu....:-(
AtsakytiPanaikintiJanina
Liepkalniai pagal principą "žemyn-keltuvas-žemyn-kritimas-keltuvas-žemyn-keltuvas..." ir taip 28 kartus vienoj vietoj... bandžiau, bet...deja ne mano stiliuj...matyt esu pagedęs ir liksiu ištikimas turizmo dvasiai: kalnelis-miškelis-keliukas-laukymė-keliukas-miškiukas-postovis-nuokalnė-kaimelis-apšerkšnijusi tvora-kalniukas-upelio vingis-stirniukas-vaizdelis-vėjelis-kelmelis-postoviukas-laužiukas-arbatėlė-raudoni veideliai-peronas-laurencija-...viskas vis nauja...
AtsakytiPanaikintiSu Vyteniu jau sutarta.
Edvardai, aš tikrai nebrokyju turizmo stiliaus ir man jis irgi prie širdies...Tik dėl turizmo stiliaus man nereikia keltis pro naktį, belstis su visom slidėm per visą miestą iki stoties....ir vakare nusitūsus visa tai pakartoti atbuline tvarka... Aš tiesiog užsisegu Beskidus garaže ir pakėlus vartus iščiuožiu į savo laukus, miškus, upeliukus ir t.t.....o grįžusi randu įšilusią pirtelę ir t.t... Tik žinoma čia nėra tavęs nei Vytenio :-(((
AtsakytiPanaikintiŽiūriu vampyrai ima viršų...liuks, labai džiaugiuosi. Jonuk, kaip tu? Turi jau tris moteris savo kompanijoje :-)
aaaaaaaaaaa...oi šelmėėėė, oi ...ta Inga...
AtsakytiPanaikintiVien žo turistiškai užporyt slidinėti 100 proc. važiuoju, o pas vampyrus 100 proc. ne.
Vot. Nu šiais metais būsiu žostkai kategoriškas. taškas. Aha.
Oi, oi ,oi ... jeigu taip kokį 20 metų atgal, šokinėčiau kaip kalnų ožys tiek moteriškių gavęs, o dabar baisu pasišiukšlint. bet gal gi atsiras dar keletas gelbėtojų, o kita vertus ir vairuoklių papildomų reikėtų.
AtsakytiPanaikintiTaigi būna ,,vairuokliai" ir ,,vairuoklės", taigi bus tų papildomų (tik ne aš...)
AtsakytiPanaikintiGal galėčiau savo sesę pasiūlyti ? Ji , nors pensijoje, bet tokia aktyvistė. Jau jai minėjau. Dar mąsto. bet ir jūsų noriu atsiklausti.
AtsakytiPanaikintiNu jau gana tų bobų...prašom siūlyti vyrų! Tikiuosi suprantat - čia aš taip Jonuku rūpinuosi :-)))
AtsakytiPanaikintiAišku!!! Draugei nesiūlysiu. Chercher ... les hommes...
AtsakytiPanaikintiNu aš gi juokauju :-), siūlyk tai draugei. Aš beje Jolantai pasiūliau ;-). Jonuk, ar dar nori važiuoti?
AtsakytiPanaikintiReikės vaistinėj apsilankyt ...... ar gal dar kas turi kokią "šaknį" išsaugojęs nuo Azijos kalnų lankymo ?
AtsakytiPanaikintiVaistinėj pirk maralo šaknį. Iš Altajaus buvau jų pusę kuprinės parsivežęs 1980 m...bet tada jų nereikėjo...o dabar ... dar nereikia...Bet atsarga gėdos nedaro...
AtsakytiPanaikintiDėl vyrų tai galiu pasiūlyti Karpušką - darbe išsikalbėjom, tai jis susidomėjo. Bet sakykit, gal jaunesnių reikia? Kuriems maralo šaknies ieškoti nereikia?
Tai ne ble..., senesnių mums reikia!!! :-)
AtsakytiPanaikintiGražiai jūs čia bendraujat... ypač pabaigoje:) Pasikarstysit po kalnus ir šaknų nereikės...
AtsakytiPanaikintiTai čia dieną po kalnus , o naktį kaip reiks karstytis ?
AtsakytiPanaikintiInga, Ecka, kur po savaitgalio džiaugsmingi slidinėjimų aprašymai?
AtsakytiPanaikintiSlidinėjimai buvo nukelti dėl smūtnos pagados...sūnus dar pasiūlė svarstyti variantą plaukti baidare vietoj slidinėjimo, bet ...susilaikėm. kaip tai ankstoka...
AtsakytiPanaikintiJonai, Tau gali labai pasisiekti su kompanija. Antrame kurse į Karpatus važiavome 7 panos ir vyrukas. Terorizavimas prasidėjo antrą rytą. Turėjome 1 detektyvą, kurį pirmas perskaitė mūsų jaunuolis.Ir prasidėjo, padaryk kavos, tas, anas..., mes, aišku, atsikirsdavome atitinkamai. Ir tada pasakoma: pasakysiu, kas nužudė... aišku, ir puldavom tos kavos daryti ar batų džiauti... Kol peprskaitėme supuolusios vienintelį detektyvą:) Beje, patvirtinimas, kad nesi „dramblys“ būtinas norint ką parašyti, ar manęs vienos klausiama...:)
AtsakytiPanaikintiJei rasytum prisiregistravusi, tada neklaustu ar esi dramblys :)
PanaikintiJonas, manau, neišsigąs - jam patinka šeimininkauti, todėl bus ir kava, ir plovas, ir...
AtsakytiPanaikinti...Aš panaši ne į ,,dramblį", o į ,,robotą".
Jau pradedu nesuprast ką jūs čia tauzyjat: robotai, drambliai detektyvai .... Čia į Rumuniją ruošiamasi nusibaladot, o ne po "dozės" įspūdžiai aprašomi .. Vat būtų įdomu tokį skyrelį atidaryt, tai pavyzdžiui galėtų prasidėt fraze "-Vakar buvau grybaut ...................
AtsakytiPanaikintiJonai, skamba kaip pakvietimas "po dozę"...? Pagalvojau, gal Rumunijoje ir galėtume ??/ mm?
AtsakytiPanaikintiKreipsies į vietinius čigonus ?
AtsakytiPanaikintiNARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS DEPARTAMENTO NUOSTATAI
AtsakytiPanaikintiI. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) yra Vyriausybės įstaiga. Departamentas dalyvauja formuojant valstybės politiką narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos srityse, pagal kompetenciją organizuoja jos įgyvendinimą ir ją įgyvendina, vykdo veiklos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), kontrolę.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1225, 2012-10-03, Žin., 2012, Nr. 118-5956 (2012-10-11)
2. Departamentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais
...........................................
http://www.ntakd.lt/
Aha, tai dabar jau šita kontora dalina ?
AtsakytiPanaikintiO bus Rumunijoje šitos kontoros NTAKD filialų, kur galėsim gauti? :-)
AtsakytiPanaikintiKiek pamenu vos keletą mano gyvenime buvusių kontaktų su čigonais, tai visais atvejais buvau "išdurta", tai gal patikimiau į tuos valstybės tarnautojus kreiptis?
Informacija pasiteiravimui, konsultacijoms
AtsakytiPanaikintiLicencijavimo klausimais:
8 706 68090
Alkoholio ir tabako kontrolės klausimais:
8 706 68094
Prekursorių kontrolės klausimais:
8 706 63192
Informaciją žiniasklaidai teikia:
Jonas Žala (Stebėsenos ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas)
Telefonas 8 7066 80 64
Mob. tel. : 8 645 63051
el. paštas:
jonas.zala@ntakd.lt
Darbuotojų kontaktai
Darbo laikas
Prašymai
Kaip mus rasti?
Departamento darbuotojų elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių: vardas.pavarde@ntakd.lt Jei darbuotojas turi du vardus, sudarant elektroninio pašto adresą pasirenkama pirmo vardo pirma raidė.
Vardas, pavardė Pareigos Telefonas
Zenius Martinkus Direktorius 8 7066 80 60
Gražina Belian Direktoriaus pavaduotoja 8 7066 80 68
Bendrųjų reikalų ir vidaus administravimo skyrius
Tania Griškienė Vedėja 266 80 96
Vanda Žemaitaitienė Ved. pavaduotoja (finansininkė) 8 7066 80 63
Jurgita Žilinskaitė Vyr. specialistė 8 7066 80 97
Neringa Petkevičiūtė Vyr. specialistė 8 7066 31 97
Danutė Stepanauskienė Vyr. specialistė 8 7066 80 99
Laimis Jaruševičius Vyr. specialistas 8 7066 80 61
Vytautas Velička Vyr. specialistas 8 670 48178
Stebėsenos ir analizės skyrius
Ernestas Jasaitis Vedėjas 8 7066 31 95
Valerij Dobrovolskij Ved. pavaduotojas 8 7066 80 98
Indrė Sabaliauskienė Vyr. specialistė 8 7066 80 60
Arminas Mockevičius Vyr. specialistas 8 7066 80 93
8 685 15855
Jonas Žala Vyr. specialistas
8 7066 80 64
8 645 63051
Evelina Venckevič Vyr. specialistė 8 7066 80 64
Tabako ir alkoholio kontrolės skyrius
Konsultacijų tel. 8 706 68094
Eglė Latauskienė Vedėja 8 706 68094
Jurgita Miliauskaitė-Merkienė Vyr. specialistė 8 706 68094
Jelena Tribort Vyr. specialistė 8 706 68094
Rita Juodvalkienė Vyr. specialistė 8 706 68094
Jurgis Kazlauskas Vyr. specialistas 8 706 68094
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių kontrolės ir rizikos vertinimo skyrius
Konsultacijų tel.8 706 63192
Rima Mačiūnienė Vedėja 8 706 68085
Aurelija Vaitkevičienė Vyr. specialistė 8 706 63193
Asta Janulytė Vyr. specialistė 8 706 63190
Julita Šiuipienė Vyr. specialistė 8 706 68065
Juozas Levickas Vyresnysis specialistas 8 706 68093
Tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių licencijų skyrius
Konsultacijų tel. 8 706 68090
Violeta Verseckienė Vedėja 8 706 68090
Irena Žlabienė Vyr. specialistė 8 706 68090
Jolita Ignatavičienė Vyr. specialistė 8 706 68090
Rita Vaitiekūnaitė Vyr. specialistė 8 706 68090
Vaiva Mačienė Vyr. specialistė 8 706 68060
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyrius
Inga Bankauskienė Vedėja 8 7066 31 96
Rūta Gedminienė Vyr. specialistė 8 7066 31 96
Vida Leonienė Vyr. specialistė 8 7066 31 94
Rimantas Šagždavičius Vyr. specialistas 8 7066 31 94
Agnė Melvidaitė Vyr. specialistė 8 7066 31 96
Projektas „ Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis, psichologinė ir socialinė reabilitacija“
Monika Liepuonienė Vyr. specialistė 8 7066 31 88
Saulina Kochanskaitė Vyr. specialistė 8 7066 31 91
Darja Steško Vyr. specialistė 8 7066 31 94
Už Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento interneto svetainėje skelbiamos informacijos teikimą skyriuje „Struktūra ir kontaktai“ atsakingas Stebėsenos ir analizės skyriaus vyr. specialistas Arminas Mockevičius tel. 8 7066 80 93, el. paštas
Supratau...ačiū, NTAKD.
AtsakytiPanaikintiIšdėliojau pagal datas, tad aiškiau kur kada būsim. Prašom ryžtingiau apsispręst
AtsakytiPanaikintioi vilioja...oi oi... geras maršrutas, liuks... na bet kol kas kaip sako RU "iz za neimenija spiček v zubach on kovyrialsa zažigalkoj"...;-)...
AtsakytiPanaikintiLabai noriu. Bet. Nebent atsitiktų malonus finansinis stebuklas, dingtų skolos ir ...prašyčiausi vietos tarp bagažo...o gal atkristų netyčia...?
Jonai, šauniai padirbėta, vertinu 10 balų tavo maršrutą
AtsakytiPanaikintiVakar, paskutinę sausio dieną, parašiau, kad 95proc. - taip, bet, pasirodo, iš savo kaimo nemokėjau išsiųsti - ne ten nukeliavo. O šiandien dar nevėlu?
AtsakytiPanaikintiNevėlu, laiku, tvarkingai. Perkeliu į sąrašo viršutinę dalį
AtsakytiPanaikintiOi pavydžiu...oi... na palaukit...vat kaip aš išvažiuosiu tom rumuniškom dienom po... Rūdninkų girią pasivaikščiot, tai blia bus jums...
AtsakytiPanaikintiAha.
Super, Jonai! Saunuolis!
AtsakytiPanaikintiJ.B.