Pasižvalgymas po Rumuniją

   Kai kada įkyri mintis pradeda tiesiog persekioti tave keikvieną dieną ir neatstoja kol neįgyvendini jos. Tai panašiai ir man su noru pakeliaut po Rumuniją. Kankinuosi nuo rudens. Negaliu paaiškint kodėl, bet ko daugiau pradėjau rinkt informacijos, tuo ta pragaištinga idėja vis labiau "plėtėsi ". Taigi nutariau, kad belieka nusibelst į tą kraštą.


  Kadangi vienam  šlaistytis po svetimus kraštus nesmagu, tad siūlau tokį variantą. Liepos pabaigoje išsinuomojam  9 vietų mikroautobusiuką, pasiimam palapines su miegmaišiukais (numatoma apie 3 nakvynės palapinėse - įvairovės dėlei), o kitom dienom nakvynė viešbučiuose - patogiose lovelėse su dušais ir keraminiais tupinykais. Kadangi tuo laiku gana šilta, nusiprausimas po dušu bus labai reikalingas o ir kojas ištiest lovoj smagu. Numatomi trys pasivaikščiojimai po 10 - 15 kilometrų, tad pravartu ir batukais pasirūpint. Visos kelionės trukmė apie 12 dienų, apie 3200 km, bet gal dar kiek maršrutas keisis tad gali arba prisidėt kokia diena arba sutrumpėt. Kelionės kaina vienam žmogui išeitų apie 1800-2000 Lt (500-580 Eur)

 beje jeigu kas turi rimtų pasiūlymų dėl maršruto ir lankytinų vietų, galima diskutuot. Žemėlapyje pažymėta daugiau objektų, bet deja ne visus dėl laiko stokos pavyks aplankyt

Nežinau ar tai daug ar mažai, bet vienai dienai 160-170 Lt atrodytų normali kaina.

 Tai gi koks maršrutas:

https://www.google.com/maps/d/edit?mid=zp2iXcmi8kFw.kJgF-lNcar-o

Pamaigę ant burbuliukų turėtumėt matyt objektą su nuotraukom.

    Pirmos  dienos -liepos 30-31 dienos;

Vilnius-Satu-Mare   - 1080 km  kelionė apie 18-20 valandų.

Išvykstam apie 18-19 valandą iš Vilniaus ir Satu-Marėje būnam kitą dieną  apie 15 – 16 val vakaro.

Nakvynė viešbutyje (kaina už 2-vietį kambarį 100-120 RON)

   Antra diena - rugpjūčio 1 d.;  apie 152 km

Satu-Mare – Sapanta   85 km -„Linksmosios kapinės“ , medinė bažnyčia,

Sapanta- Desešti    -     42 km- Medinė bažnyčia,

Desešti – Sabri malūnas   15 km -                                                                                                 Malūnas veikiantis jau 100 metų, slivovicos bravoras

Sabri-  Budešti- Breb         10 km

Medinė bažnyčia, nakvynė kempinge palapinėse (25 RON žmogui)

   Trečia diena - rugpjūčio 2 d.;

Breb – Barsana               21 km - Medinė bažnyčia

Barsana – Rozavlea       15 km  - Medinė bažnyčia

Rozavlea – Bogdan Voda 8 km - Medinė bažnyčia

Bogdan Voda – Prislop     62 km -  Prislop vienuolynas, perėjos viršūnė

Prislop – Vama                 94 km - Velykinių kiaušinių muziejus

Vama – Voronet vienuolynas   21 km, -

Voronet vienuolynas – Gura Humorului   6 km

Humoro vienuolynas  10 km

Nakvynė viešbutyje LOREDANA  (100 RON už 2-vietį kamb),

arba gesthauze CASA BOCULET  (10 EUR žmogui + pavalgymas -3 Eur pusryčiai, 5 EUR vakarienė )

http://www.ruraltourism.ro/bucovina/penshumor/boculet/html/boculeten.html

      Ketvirta diena - rugpjūčio 3 d.;

Gura –Humorului – Brosteni- Bistritos vienuolynas- Raudonasis ežeras (Lacul Rosu)- Praid

 250 km

 Kelias per kalnus, Bizako tarpeklis, Bistritos vienuolynas, Raudonasis ežeras, Praido druskos kasyklos.

Nakvynė Praide

Nakvynės kaina 20-25 EUR už 2-vietį kambarį 

  Penkta diena - rugpjūčio 4d.

Žygis į druskos kalnus Sohato natūralus rezervatas (apie 15 km), Drugelių muziejus 

Praid –Sighišoara    74 km-  Korundo miestelis,  Sigišoaros senamiestis, tvirtovė, Drakulos namai.

Nakvynė Sigišoaroje

Nakvynės kaina 20-25 EUR už 2-vietį kambarį

Šešta diena- rugpjūčio 5 d.;

Sighišoara – Sasčič (pilies griuvėsiai)- Viskri –fortifikuota bažnyčia; -Rupea, Feldiorada,

Brašovas – Rašnovas    - 137 km

Nakvynė Rašnove gesthause  MARINE MOUNT  (10 EUR žmogui + pavalgymas -3 Eur pusryčiai, 5 EUR vakarienė )

http://www.ruraltourism.ro/bran/pensrasnov/Preda/html/predaen.html

Septinta diena - rugpjūčio 6 d.;

Rašnovas-Brano pilis, Brašovas , Tampos kalnas, Rašnovas

Nakvynė Rašnove gesthause  MARINE MOUNT  (10 EUR žmogui + pavalgymas -3 Eur pusryčiai, 5 EUR vakarienė )

http://www.ruraltourism.ro/bran/pensrasnov/Preda/html/predaen.html

Aštunta diena - rugpjūčio 7d.;

Rašnovas-Sinaja - Pelešo pilis, pelišoro pilis, Sinajos vienuolynas

Sinaja – Campulungas- Curtea de Agres-Vidraru ežeras

Nakvynė palapinėse  prie ežero

 Atstumas - 228 km

Devinta diena -rugpjūčio 8d. ;

Vidraru ežeras –Balea ežeras   68 km; Trekingas iki Negoiu viršukalnės ( viso 15 km)

Balea ežeras –Sibiu  78 km 

Nakvynė prie Sibiu Rasinari  , gesthauzas CIORAN RASINARI

45 RON žmogui, pusryčiai -15 Ron, vakarienė 30 RON

http://www.ruraltourism.ro/marg/penmarg/rasina/cioran/html/cioranen.html

Dešimta diena - rugpjūčio 9 d.;

Sibiu – Sibiel 28 km - Hunedoara  -106 km

Hunedoara – Apuseni nac. Parkas -120 km

Nakvynė palapinėse

Vienuolikta diena - rugpjūčio 10 d.;

Trekingas po Apuseni parką (apie 10 km),

Lokio olos (Pestera Ursilor0

Kelionė namo per Oradea

Namie būnam rugpjūčio 11 dieną vakare

 Detalesnis maršruto aprašymas ir lankytinos vietos:

Satu Mare

  Satu Mare / Satmar  tai apie 130 tūkstančių gyventojų turintis miestas šiaurės-vakarinėje Rumunijos dalyje. Un sat rumuniškai reiškia   kaimas, mare - tai didelis, todėl miestas galėtų būti verčiamas kaip didelis kaimas. Satu Mare yra įsikūręs apie 15 km sienos su Vengrija. Jei pavyko pro jį vykti, vertėtų padaryti trumpą sustojimą ir apžiūrėti miestą.

  Kaip ir dauguma Transilvanijos miestelių, Satu-Mare yra dvikalbis miestas (apie 35% gyventojų yra vengrai). Įdomu tai, kad galite gyventi čia visą savo gyvenimą nežinant rumunų kalbos.kabelinė televizija rodo  kelias dešimtis kanalų vengrų kalba, parduotuvėse išgirsite po rumuniško  sveikinimo poftim  išgirsit vengrišką tasek  (trans. Klausausi) ir spektakliai yra rodomi pakaitomis abiem kalbomis. Tuo labiau, kad mokytis vengrų kalba galima nuo pradinės mokyklos iki universiteto – nevartojant nė vieno rumuniško žodžio. Tai turi savo istorines priežastis - dalis vengrų ir jų palikuonių nenorėjo susitaikyti su tuo, kad miestas yra dabar Rumunijoje. Vengrų kalbos naudojimas, papročių puoselėjimas, Rumunijoje nėra neįprasta ir iš nepritarimo išraiška. Bet kasdieniniam gyvenime rumunai ir vengrai ne visada rodo vieni kitiems didelę simpatiją.

Istorija

 Gyvenvietė šioje vietije manoma jau akmens amžiuje, o pirmi rašytiniai paminėjimai yra apie X amžių. Anoniminė kronika mini, kad ten buvo įkurta pilis, vadinama  Zotomar (Castrum Zotmar), priklausanti valakų genčiai, kuriai vadovavo Menumorut.

  XIII amžiuje miestą perėmė Vergrija, kuri jį pradėjo vadinti Szatmar, o XIV amžiuje Vengrijos karalius - Karolis I Robertas – įkūrė čia pilį, kas labai padidino miesto reikšmę. 1543 pilis perėjo Batorų giminei, iš kurios kilęs ir Steponas Batoras IX  Lietuvos karalius.

 Po I pasaulinio karo, iširus Austrijos –Vengrijos karalystei, Rumunai pasinaudojo palankia proga prijungti teritorijas prie Rumunijos. Poto dar trumpam Satu-Mare buvo sugrąžinta Vengrijai po antro arbitražinio Vienos teismo  II pasaulinio karo metu. Bet 1944 metais užėjus sovietų armijai, 1945 metais buvo sugrąžinta Rumunijai.

Nepriklausomybės aikštė (Piaţa Libertăţii)

  Pagrindinės lankytinos vietos yra apie Nepriklausomybės aikštę, kurios viduryje yra nedidelis parkelis su alėjomis, suoliukais ir dideliu fontanu. Vasaros kaitros metu  tai puiki atgaiva! Bevaikštinėjant po parką , galima apžiūrėti 1902 metais pastatytą viešbutį Dacia.

 

 Be abejo neliks be dėmesio ir prie skvero dominuojanti romos katalikų Petro ir Povilo katedra. Katedra pastatyta  1786-1798 metais, vėlyvojo baroko stilium, o vėliau pristatytas klasikinis portikas su korintietiškom kolonom. Dėmesio verta katedros vidaus įranga ir freskos, būtų nuodėmė jų neapžiūrėt

  Šiaurės vakarinėje aikštės dalyje yra nedidelis klasikinis ŠIAURINIS TEATRAS pastatytas 1889 metais. Netoli dar yra mūrinis SARGYBINIS BOKŠTAS (Turnul Pompierilor) pastatytas  1904 metais, iš kurio galima pasigrožėt miesto panorama.

Bažnyčia su grandinėm

  Paėjus kiek toliau , netoli Taikos aikštės (Piaţa Păcii), yra evangelikų bažnyčia, dar vadinama bažnyčia su grandinėmis. Bažnyčia apsupta mažų kolonų eilės, tarp kurių ištempta sunki grandinę, - iš čia ir pavadinimas. Bažnyčia buvo pastatyta XVIII amžiuje baroko stiliumi. Bokšte yra manoma seniausias Satu Mare varpas, nulietas 1633 metais. Medinius bažnyčios  baldus  1799-1807  metais pagamino Frits Joseph.

Provoslavų cerkvė ir katedra

 Einant į vakarus nuo Nepriklausomybės aiktės 1918 Gruodžio 1-osios gatve ( 1 Decembrie 1918) rasime šv. Arkangelų Mykolo ir Gabrieliaus cerkvę. Cerkvė pastatyta  1932-1937 m laikotarpiu romaniįku-bizantišku stiliumi, buvusios bažnyčios vietoje. Čia saugoma vertinga liturginė kolekcija –knygos, ikonos, kurių seniausios yra  XVIII amžiaus.

  Einant toliau prie Boulevardul Dr. Vasile Lucaciu sankryžos rasime provoslavų Dievo Motinos katedrą taip pat pastatytą  1932-1937 metais.

Parkas Gradina Romei

  Už muziejaus pasukus į dešinę  į  Bulevardul Traian, jeigu yra laiko, verta paeiti dar 200-300m šia gatve ir kairėj šios gatvės pusėj pamatysim seną puikų  Gradina Romei parką. Čia rasime senus įspūdingus platanus, galima pasėdėti ant suoliukų prie ežerėlio, arba prisimenant vaikystę pasivažinėti pakvaišusiu traukinuku.

Sinagoga

  Į vakarus nuo nepriklausomybės aikštės yra Senoji Sinagoga, o einant Decebalo gatve prieisim mauritaniško stiliaus Tempel sinagogą. Ji buvo pastatyta dvidešimto amžiaus pradžioje ir veikė iki 1965 metų.  Iki II pasaulinio karo Satu Mare gyveno apie  25 tūkstančius žydų.

Sapanta

  Europoje mirtis paprastai siejama juoda spalva, su liūdesiu, ašaromis... Săpânţa vienok pabandė pakeist šias nuostatas. Įeiname į kapines pro spalvingus vartus, ir netrukus mes atsiduriam  linksmų spalvų medinių antkapių apsuptyje, pakeliui susitikdami žmones, kuriems yra toli iki gedulingų raudų. Atsakingas už šią keistą būseną yra vietos dailininkas - Ioan Stan Patras, kuris 1935 metais pastatė pirmą tokį linksmą paminklą. Matyt, tokiu būdu įamžinti artmūjų atminimą labai atitiko  kaimiečių skonį, nes prieš menininko  mirtį  1977 metais, kapinės jau buvo pilnos spalvingų paminklų. 

Paprotys taip įsitvirtino, kad po Patras‘o mirties šį darbą perėmė jo mokinys  - Dumitru Pop – kuris atrodo ir dabar gyvena šiame kaime ir tesia savo mokytojo darbą.

  Mūsų kapinėse paminklai paprastai gaminami iš patvarių mežiagų –granito, marmuro, o Sapantos kapinėse virš kapo iškilęs ažuolinis kryžius su stogeliu. Mūsų kapinėse vyrauja juodos, pilkos spalvos plokštės – čia dominuoja žydra spalva, kurios charakteringas atspalvis gavo savo pavadinimą  - albastru din Săpânţa, t.y. mėlis iš Săpânţos. Ant tokio žydro pagrindo matome įvairias scenas iš kaimiečių gyvenimo, iš kurių sužinome kaip pavyzdžiui amžinatilsis užsidirbdavo pragyvenimui. Atrasime policininkus, traktoristus, veterinarus vaistininkus , audėjus, nors pasitaiko paveikslėlių kuriuos iššifruoti gana sudėtinga.

  Tokiu originaliu būdu sužinome kuo jie buvo, kokias silpnybes turėjo, kad vienas mėgo parūkyt, kitas stikliuką išlenkt. Galima netgi sužinot kokiom aplinkybėm žuvo! Iš vieno kryžiaus sužinome, kad po juo besiilsinti mergytė žuvo po automobilio ratais, kai jai buvo trys metai. Kitame matoma kaip ,matyt, sušaudytam kareiviui vengras nukerta galvą. Be to prie šių naivių, kai kada brutalių, bet visumoje labai simpatiškų piešinių yra prirašytos epitafijos, kurios kardinaliai skiriasi nuo mums įprastų pompastiškų ir  iš esmės nieko nereiškiančių tekstų. Galim pavyzdžiui rast tokį tekstą: Čia palaidota mano uošvė, jei būtų pragyvenusi metus ilgiau, čia gulėčiau aš. Viskas nuostabiai padaryta ir dekoruota geometriniais ir augaliniais motyvais. Žodžiu kiekvienas toks kryžius yra unikalus meno kūrinys. Visumoje tai sudaro vieningą šios nedidelės bendruomenės portretą, kuri ir po mirties yra savotiškai gyvybinga.

 Atrodo, kad Ioan Stan Patraş savo bendruomenei davė šį tą daugiau nei turistinę atrakciją, kuri daro Săpânţą turtingu ir garsiu kaimu. Savotiškai suteikė savo kaimynams sekantį gyvenimą, o gal net sušvelnino mintis apie mirtį..  nes ko gero daugelis norėtų turėt tokį puikų ir originalų antkapį. Atsižvelgiant į  Ioan Stan Patraş nuopelnusd Săpânţai, jam įkurtas muziejus!

Maramurešo medinės bažnyčios

Maramurešo (Maramures) slėnis driekiasi Rumunijos šiaurėje. Tai istorinis regionas, apimantis Ukrainos ir Rumunijos teritorijose esančias žemes, kurias supa Karpatų kalnai.

Maramurešo medinės bažnyčios – medinės stačiatikių bažnyčios, būdingos Maramurešo regionui šiaurės vakarų Rumunijoje. 1999 m. keletas pačių unikaliausių iš šių bažnyčių buvo įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

  Iš viso sąlyginai (visos Europos mastais) Maramurešo regione yra apie 1000 liaudies architektūros formų medinių bažnyčių. Jos yra dažniausiai nedidelės, keturšlaičiais dvigubais stogais su aukšta, stogo gale įrengta varpine smailiu stogeliu.

  Tokio stiliaus bažnyčios statytos XVI–XVIII a. profesionalių dailidžių. Įdomiu faktu laikytina aplinkybė, kad, nepaisant to, jog dažnai šios bažnyčios statytos be išsamaus, iš anksto paruošto architektūrinio projekto, kiekviena jų turi unikalią meninę vertę, neapsiribojančia vien puošybiniais elementais. Paprastai tokioms bažnyčioms statyti būdavo naudojami ąžuoliniai rąstai, o viduje sienos būdavo puošiamos vietinių meistrų piešiniais, daugiausia scenomis iš Biblijos.

 Nors Maramurešo medinės bažnyčios yra unikalios architektūros, tačiau šiame Europos regione yra išlikę daug kitų medinės sakralinės architektūros: pavyzdžių, daugiausia Ukrainoje, rytų Slovakijoje, Mažojoje Lenkijoje.

  Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą šiuo metu įtrauktos šios Maramurešo bažnyčios: Žemutinio Budeščio Šv. Mykolo bažnyčia, Deseščio bažnyčia, Pojenile Izėjaus bažnyčia, Birsanos bažnyčia, Jeudo bažnyčia, Plopišo bažnyčia, Rogozo Šv. Arkangelo bažnyčia ir Šurdeščio bažnyčia.

BARSANA

Bârsana tai didelis kaimas Izy slėnyje ,  Maramurešo regione (Maramureş), be to  Bârsana yra avių veislė su tankia ir ilga vilna. Matyt dėl to, kad vietos gyventojai vertėsi šių avių auginimu ir kilo šios vietovės pavadinimas. Gali būt ir atvirkščias variantas, kad populiari šioje vietovėje avių veislė buvo pavadinta barsana. Tikros priežasties deja nieks nežino, bet rašytiniuose šaltiniuose pavadinimas  Bârsana buvo minimas jau viduramžiais, kai kaimas priklausė kunigaikščiui  Stanislovui, sūnui Stano iš Bârsanos. Tai pažymėta XIV amžiaus dokumentuose. Matyt būtent tada buvo įkurtas provoslavų vienuolynas, kuris egzistavo iki XVIII amžiaus, kai įsigaliojo Bresto Unijos sutartis. Šiandien kaime gyvena apie 6000 gyventojų, yra noriai lankomas piligrimų ir turistų, kurie lanko seną mažą bažnytėlę ir naują, bet pastatytą pagal seną stilių vienuolyną.

Medinė Marijos žengimo dangun cerkvė

Bârsana gali pasigirti objektu įtrauktu į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sarašą. Tai labai maža bet nuostabi maramurešo stiliaus medinė cerkvikė. Ji pastatyta 1720 metais, kaip dalis vietinio vienuolyno. Apie 1800 metus buvo perduota parapijai ir perkelta ant kalno, kur iki šios dienos stovi.

Šventovė į UNESCO pasaulinio paveldo sarašą buvo įrašyta 1999 metais kartu su kitomis septyniomis kitomis medinėmis Maramurešoo bažnyčiomis. Kitos yra  Budeşti, Deseşti, Ieud, Plopiş, Poienile Izei, Rogoz ir  Şurdeşti.

 Bažnytėlė Bârsanoje pastatyta stačiakampio formos, paskui pristatytas atviras portikas su arkadomis, paremtomis medinėmis kolonomis. Gontu dengtas dviejų lygių stogas viršuje užsibaigia bokštu. Interjerą puošia spalvinga, labai gerai išsilaikiusi tapyba ant medžio ir drobės. Jas ištapė 1806 metais Hodor Toader iš Vişeul de Mijloc. Prieangyje be kita-ko , pamatysim sceną iš  paskutiniojo teismo , o navoje iš Pradžios knygos.

 Vienuolynas Bârsana

Po obaleniu Mikołaja Ceauşescu režimo nuvertimo, o tai palyginus neseniai, Bârsanoje pastatytas naujas vienuolynas. Įdomu tai, kad jis pastatytas senu Maramurešo bažnyčių stiliumi. Įėjus į ansamblio teritoriją, susidaro įspūdis , kad vienuolynas statytas bent prieš 100 metų. Tik atidžiau įsižiūrėjus galima pastebėti, kad jis pastatytas 1994 metais.

 Nors tai palyginus ir naujas statinys, palyginus su kitomis bažnyčiomis,  ir yra ne tokios istorinės vertės, vienok tikrai vertėtų jį aplankyt. Į komplekso teritoriją  charakteringus arkinius vartus su bokšteliu, kur teks sumokėt už įėjimą.  Asabos su mini sijonėliais ar net sijonais iki kelių galės pasiskolinti dideles skaras , kad pridengt kojas. Matyt moteriškių kojos ypač neigiamai veikia vienuolių pamaldumo koeficientą. Prie vartų taip pat galima nusipirkti suvenyrų atminčiai.

 Už įėjimo arkos dešinėje pusėje yra Dvylikos apaštalų cerkvė su 56 metrų aukščio smailiu bokštu, kuris yra aukščiausias regione. Stengiantis išlaikyti tradicijas bažnyčia pastatyta nenaudojant vinių, naudojant tradicinius metodus. Prieš cerkvė stovi originali altana su stogeliu kurioje yra šulinys. Toliau yra ūkiniai pastatai su grįstais takeliais ir gėlių gausybe.

Muziejus

 Vienuolyno teritorijoje yra įrengtas etnografinis muziejus. Trijose salėse , malinioj medinės architektūros apsuptyje eksponuojamos senos ikonos, apranga ir namų apyvokos įranga. Mokestis už įėjimą gana simbolinis.

 Prisłop perėja / Pasul Prislop (1416 m. n.p.m.)

Prislopo perėja () – kalnų perėja, esanti Karpatuose, šiaurės Rumunijoje, Maramurešo apskrityje. Jungia Višeu ir Bistrica (Siretas) slėnius, skiria Rodnos kalnus ir Maramurešo  kalnų masyvus. Aukštis – 1416 m. Šia perėja eina Sigetu Marmaciėjus–Viatra Dornėjus keliu, jungiančiu istorinius Maramurešo ir Bukovinos kraštus. Netoli perėjos yra Borša miestas. 

 Perėjoje pastatyta mūrinė cerkvė, pavėsinė ir įvairių suvenyrų kioskelių virtinė. Be to čia atsiveria nuostabus vaizdas, tad jeigu yra palankus oras, verta padaryt sustojimą.

Spalvotieji Bukovinos vienuolynai

Bucovina, istorinis - geografinė regionas suformuotas  Austro-Vengrijos valdymo laikotarpiu, iš teritorijos, dabar  kurią sudaro Rumunijos šiaurinės teritorijos - Suceava, Campulung, Bukovina ir Vicovu miestai  ir Ukraina Chernivtsi ir Storojinea.

Keliaudami čia Jūs pamatysit reto grožio gamtos  vaizdų. Pridėkite dar daugelį  vienuolynų, pastatytų  didžiųjų  valdovų ir Moldovos bajorų. Vienas unikaliausių kultūros paveldo objektų Rumunijoje yra spalvotieji Bukovinos vienuolynai. Šių vienuolynų eksterjeras buvo išmargintas religines scenas ir šventuosius vaizduojančiomis freskomis metropolito Grigorie Rosca ir kunigaikščio Petru Rarea iniciatyva 15-16 a. Geriausiai išlikusių vienuolynų ieškokite Rumunijos šiaurės rytuose, šiose vietovėse: Moldovita, Sucevita, Humor, Probota, Voronet, Suceava.Cerkvės šiaurės  Moldavijoje priklauso stačiatikių vienuolynui Suceava, pastatytos XV amžiaus pabaigoje -  XVI amžiaus pradžioje.

Vama velykinių kiaušinių muziejus

 Bucovinos  širdyje, Vamos miestelyje rasime didžiausią Rumunijoje velykinių kiaušinių kolekciją ir vieną iš svarbiausių Europoje. Greta tokių lankomų objektų kaip  Šv. Voronet vienuolynas , Moldovos ir Suceviţa,  Cacica- kiaušinių  muziejus yra svarbi vieta, kur atrasime  tradicinių velykinių kiaušinių puošybos amatų centrą, išgarsėjusį visame pasaulyje. Ekskursijos metu kurias veda  prof. Orşivschi Letitia, galima pasiaiškint Bukovinos krašte naudojamų simbolių reikšmę.

 Tai yra unikalus muziejus, kuriame surinkta daugiau nei  3000 visame pasaulyje surinktų  kiaušinių, pagamintų skirtingais metodais, iš  įvairių rūšių medžiagų (kiaušinio lukšto, medžio, keramikos, porceliano, akmens, stiklo). Prof. Letitia Orşivschi, yra tarptautinio lygio  menininkas, jis kolekciją  surinko per 12 metų,  dalyvavo tarptautinėse parodose ir salonuose.  22-jose vitrinose  kiaušiniai skirstomi į dvi grupes: "kiaušiniai iš Bukovinos" ir "Kiaušiniai iš viso pasaulio"

 Kolekcijoje yra retų kiaušinių kaip emu, nandu, vėžlio, krokodilo, flamingo ir tokių mažų kiaušinių kaip kurapkos, balandižio, fazanų , taip pat povo , putpelės, anties, žąsies, kalakuto, stručio.

  Tarptautinėje  kolekcijoje  yra kiaušiniai perforuoti Čekijoje, Vokietijoje raižyti kiaušiniai, kiaušiniai iš  Slovakijos . Anglų porcelianiniai kiaušiniai,  kiaušinio formos kaukės iš Venecijos ir Austrijos kūriniai.

Graikai naudoja daugiau natūralios odos ar porcelianinius kiaušinius, rusai dažo piktogramas ant medinių kiaušinių. Emalio technika tradicinė Pakistane ir Kašmyre, o pagražinti  drambliais randami  Indijoje. Keliose vitrinose  kiaušiniai yra išdėstyti temomis; čia mes matome  kiaušinius su gėlių ornamentais, religiniai, perforuoti kiaušinių, juodos ir baltos spalvos žaidimai, kiaušiniai dekoruoti porcelianu, iš  poliruotų akmenų ir kt.

Humoro vienuolynas (Mănăstirea Humorului)

 Nepaisant pirmo įspūdžio išgirdus šį pavadinimą, šis kaimelis neturi nieko bendro su humoru (kaip mes jį suprantam). Šis pavadinimas kilęs nuo upelio HUMOR , kuris teka pro kaimą, o upelio pavadinimas kilęs nuo vengriško žodžio homor , reiškiančio greitas vanduo.

 Pirmą kartą Humor kaimas paminėtas  1415 metais (nors tikriausiai jis jau egzistavo  XIII amžiuje), o pirmas vienuolynas pastatytas XIV amžiaus pabaigoje, arba XV pradžioje, bet deja buvo sugriautas vieno iš antpuolių metu. 1530 metais toje pačioje vietoje buvo pradėta naujo vienuolyno statyba, prie kurio buvo provoslavų Dievo Motinos cerkvė, o 1641 metais vienuolynas buvo apsuptas gynybine siena. Šiai dienai be cerkvės yra išlikęs tik gynybinis bokštas , pastatytas tais pačiais 1641 metais.

Dievo motinos cerkvė

 Dievo motinos cerkvė  buvo pastatyta charakteringu konusinio išplanavimo pietvakarių Moldavijos stiliumi (stačiakampis užsibaigiantis trimis absidėmis). Jis susideda iš trijų nepriklausomų

patalpų sujungtų portalais  ir artriumo su galerijomis. Cerkvė yra uždengta paprastu stogu be bokšto.

 1535 metais menininkas  Tomašas iš Suceavos papuošė cerkvės išorę freskomis, kurios gana gerai išsilaikė iki šių dienų.  Ant pietinės sienos matome, be kita ko, sceną iš Konstantinopolio apgulties  per Persijos blokadą 626 metais. Apsidės sienos ištapytos trimis dangiškos hierarchijos iliustracijomis. 

 1993 metais ši cerkvė buvo įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sarašą. Tuo pačiu metuįtrauktos dar šešios Bukovinos tapytos cerkvės (Arbore, Moldoviţa, Pătrăuţi, Probota, Suczawa, Voroneţ), o 2010 papildomai dar įrašyta cerkvė Sucevitos vienuolyne.

Voroneţ

Voronet (rumun. Voronet) yra mažas kaimelis, įsikūręs apie 7 km nuo Gura Humorului (rumun. Gura Humorului). Tai yra žymiausias tapytas Bukovinos gynybinis vienuolynas - Manastirea Voronet. Jis susideda iš puoštos freskomis Šv Jurgio cerkvės, kuri dėl freskų net kartais vadinamas Siksto koplyčia Rytuose. Kaip anksčiau paminėta, Vorońet cerkvė yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše.

1488 metų  vienuolynui cerkvę pastatė pats  Stefanas Didysis. Statybos truko 111 dienų, ir buvo baigtos rugsėjo 14 dieną. Vėliau, visas ansamblis  buvo apsuptas gynybine siena, bet tai neapsaugojo vienuolyno nuo antpuolių, įskaitant 1653, kai Humoro ir Voronet vienuolynai buvo užimti kazokų, kuriems vadovavo Bogdano Chmelnickio  sūnus Timotiejus Chmelnickis

 Laimei, nors vienuolynas ir turėjo audringą istoriją, išliko iki šiol, o 1990 metais į jį sugryžo ir vienuoliai. Šiandien tai yra vienas žinomiausių vienuolynų Rumunijoje ir gausiai lankomas turistų.   Na o vietiniai gyventojai stengiasi, kad kiekvienas galėtų parsivežti iš čia bent kokį suvenyrą atminčiai.

Vienuolynas Voronet / Mănăstirea Voroneţ

 Vertingiausias statinys vienuolyne yra tapyta freskomis Šv. Jurgio cerkvė. Pasak legendos, kai turkų kariuomenė užpuolė Moldaviją, Steponas Didysis aplankė vietinį atsiskyrėlį Danielių ir paprašė patarimo. Po laimėto mūšio su turkais, atsidėkodamas karalius pastatė čia vienuolyną, o jame  cerkvę skirtą Šv. Jurgiui, kurio gėka lyg ir buvo pasiekta pergalė. Steponas Didysis garsėjo savo dideliu pamaldumu. Matyt ir vienuolynų pastatė tiek kiek ir mūšių laimėjo.

  Voroneţ vienuolyno cerkvė pastatyta tokiu pačiu stilium, kaip ir Dievo Motinos cerkvė, su gontu dengtu plačiu stogu, kad apsaugot tapytas sienas nuo lietaus. Bet ši cerkvė ant stogo turi ir bokštelį.

Tapyba viduje yra dviejų skirtingų laikotarpių. Freskos puošiančios  navą ir šventyklos apsidę buvo buvo nutapyti 1496 metais. Iš skliauto į pasaulį žvelgia Kristus , po juo sekančiuose lygiuose matome serafimus, angelus, apaštalus, ir apačioje cerkvės tarnus. Žemiau jūs galite pamatyti keletą scenų daug iš Biblijos, taip pat šventyklos Stepono Didžiojo auką Kristui per Šv. Jurgį.

  1547 metais buvo dastatytas prieangis ir ištapytos likusios cerkvės dalys ir išorė. Apart labiausiai nukentėjusios šiaurinės sienos, visumoje freskos labai gerai išlikę. Iki šiol vis dar neiššifruota natųralių dažų sudėtis, kurie taip gerai išsilaikė per tiek laiko.

 Garsiausios freskos  puošia vakarų sienas. Tai Paskutinis teismas. Matome kaip mirusieji kelsis iš savo kapų ir jų pasmerktieji žydai, saracėnai, turkai ir katalikai. Soste sėdi Šv. Dvasia o virš jos  Jėzaus Kristaus figūra kuriai iš po  kojų pragaro upe, į kurią sumetami nusidėjėliai. Aukščiau, danguje, yra personifikuoti 12 žvaigždynų, ir pats dievas centre. Šone matomi angelai kurie suvynioja dangų – pasaulis baigiasi.

Ant pietinės sienos matome scenas iš Šv Mikalojaus ir Jono Naujojo iš Suceavos gyvenimo. Kairėje  durų pusėje yra šalia vienas kito atsiskyrėlis Danielius  ir Grigorie Rosca  - metropolitas Moldovos, kurio rūpesčiu 1547 m ištapytos  freskos ir prristatytas priestatas, kuriame  vėliau jis buvo palaidotas. Toliau į kairę galite pamatyti, kaip iš šventyklos globėjas – Šv. Jurgis užmuša drakoną. Ant  išorinės priešnavio sienos pažinimo medžio freska su iš abiejų pusių pavaizduotais šešių senovės filosofų portretais. Apsidės tapytos  dangiškos ir žemiškos hierarchijos tema.

Bikazo tarpeklis (rumun. Cheile Bicazului) – tarpeklis, išsidėstęs Niamco ir Hargitos apskrityse, šiaurės rytų Rumunijoje. Tarpeklį, esantį rytų Karpatuose, suformavo jame tekanti Bikazo upė. Bikazo tarpekliu eina kelias, jungiantis Moldovos bei Transilvanijos regionus. Tarpeklis tęsiasi apie 8 km.

  Bikazo tarpeklis įeina į aplink jį esančio nacionalinio parko sudėtį. Tai yra viena populiariausių laipiojimo uolomis vietų Rumunijoje.

  Jis yra tik apie 20 km nuo Bizako miestelio .Nacionalinis parkas turi apie 6675 ha plotą ir yra įdomiausia geologinė vietovė šioje srityje.

Pagrindinė šios vietos įžymybė yra Raudonasis ežeras (Lacul Rosu), kurį natūraliai suformavo nuošliauža užtvenkusi Bizac upę. Šio ežero vardu pavadintas kurortas- tai rojus ieškantiems poilsio ir atsipalaidavimo. Visas kelias nuo Bizako vingiuoja nepaprasto grožio serpantinais.

 Klinčių skardžiuose pasislėpę nepaprasto grožio olos, vaizdingos uolos. Kelio linkiuose dažnai aptiksime parduodamus rumunų ir vengrų meistrų pagamintus suvenyrus. Pakeliui galima pasigrožėt altoriaus uola - Piatra Altarului (1120 m aukščio virš jūros lygio), uolų masyvai Piatra Pintestilor (847 m) ir Piatra Arsitei (835 m).

Dar vertosi dėmesio, ypač alpinistams, Piatra Surducului, Poarta de Piatra (akmens vartai)  ir Politele Bardosului.

Lacu Rosu 

Raudonasis ežeras yra natūraliai užtvenktas ežeras kuris  susiformavo 1837 metais ir įsikūręs netoli BICAZ Gorges ties Hasmasul Mare papėdėje, netoli Gheorgheni miesto Harghita apskrityje.

Čia įkurtas ir to pačio vardo kurortas. Tai vienintelis ir didžiausias  natūraliai susiformavęs kalnų ežeras Rumunijoje. Jis susiformavo nuo Ghilcos kalno nuslinkus milžiniškai nuošliaužai. Jo pavadinimas kilęs nuo raudonojo smiltainio kuriame sluoksniai nudažyti raudono atspalvio  geležies oksido ir hidroksido mineralais. Vanduo išplauna raudoną dumblą, kuris nusėda ežero dugne.  Nors aplink labiau dominuoja geltona spalva. Ežeras dar yra vadinamas "Ežeru žudiku", nes - pasak legendos - nuošliaužos palaidojo čia ganytas gyvulių kaimenės. Nors praėja jau daugiau nei 200 metų, bet dar vis matosi nuskendusio miško liekanos

Apie ežerą ir jo apylinkes yra keletas turistinių trasų nuo 1,5 iki 4 valandų trukmės.

PRAID

Sohata rezervatas

Sohata yra apie 8 ha retas gamtos suformuotas slėnis išilgai Korund‘o upės. Upės tėkmė pragraužė druskingas uolienas ir suformavo nuostabų kraštovaizdį. Aukščiausia vieta yra  Sóshegy 576 м.

 Nuotykių ieškančių turistų čia laukia banguotas slėnio reljefas pasipuošęs aštriomis kaip skustuvas druskos klodų briaunomis. Akinančiai balti druskos klodai pateiks ne vieną staigmeną už kiekvieno posūkio. Po rodosi saugia druskos pluta dažnai slypi spastai, kur galima prasmegti iki kelių į juodą purvą. Čia auga retas raudonspalvis augalas  (Salicornia herbacea) suformavęs aplinką panašią į žiedinius kopūstus. Visur matosi vandens iššgraužos, tėkmė dažnai pradingsta po druskos pluta

  Dėl medžių stokos ir geriamo vandens trūkumo  kelias  į kanjoną, ypač vasarą, yra sunkus ir varginantis, bet verta aplankyti dėl išskirtinio kraštovaizdžio!

Praido druskos kasykla

Šių vietų gyventojų pragyvenimo šaltinis buvo druskos kasimas. Druskos klodai yra šiek tiek elipsinės formos, kurių skersmuo:. 1,2 km arba 1,4 km ir iki 2700 gylio. Šachtomis kasti pradėta apie  1762metus  József (Joseph). Druska į paviršių buvo gabenama atkliais jaučio odos maišuose. Po I pasaulinio karo buvo pradėta eksploatuoti kasyklas naudojant sprogmenis.  1970 m pasiekė 320 m gylį. Atidarius čia sanatoriją, Praid tapo žinomu  kurortu. Tai švelnaus ir pastovaus klimato kurortas su vėsiom vasarom (temp. 17şC liepos vidurkis) ir šaltomis žiemomis. Švarus oras ir mineraliniai šaltiniai rekomenduojami kenčiantiems nuo reumato, neurologinių problemų, kvėpavimo, ginekologijos ir širdies ir kraujagyslių ligų. Sanatorija gydymas sergantiems  astma ir bronchitu yra 120 m gylyje, kuris gali būti pasiektas tik autobusu.Temperatūra yra 14-16 ° C, drėgmė tarp 66-70% ir labai jonizuotas oras. Didžiulėse požeminės salėse yra žaidimų aikštelės vaikams, ekumeninė koplyčia, baras, biblioteka.

 Prie sanatorijos įrengtas 1200 m2 baseinas, į kurį pumpuojamas vanduo iš 1200 m gylio grežinio. Taip pat yra 28 baseinai su šildomu raminančiu vandeniu, kur laukiami klientai 10-14 dienų gydymo kursui nuo  1 birželio iki  15 spalio.

 

Praido drugelių namai

Drugelių Namai matyt sužadins visų smalsumą. Jis buvo atidarytas 2012 pavasarį. Iš vietinio kraštovaizdžio, tropinių augalų ir nedidelio tvenkinuko buvo sukurtas atogrąžų mikroklimatas, kur jūs būsit apsupti drugelių iš Pietų Amerikos, Azijos ir Afrikos. Jūs galite pasigrožėti šimtais  14-16 rūšių drugelių, o  organizatoriai pasirūpins kad drugelių skaičius nemažėtų, nes jų gyvenimas tęsiasi  tik keletą savaičių. Lankytojai laukiami tik šiltais metų mėnesiais.

http://lepkehaz.ro/en/the-butterfly-house-in-praid

Korundas

Corund garsėja savo nagingais amatininkais, pirmiausia dėl savo keramikos. Corunde  laukiami pravažiuojantys turistai palei kelią išdėstytoje turgavietėje, kur  gali pasirinkti  molinių indų, indų ar kitų daiktų, gaminių iš alebastro. XVI amžiuje statytos Unitarinės bažnyčios kapinėse rasime gotikinio stiliaus antkapių, kurie yra tikri meno šedevrai.

  Netoli kelio Praid - Corund yra  Helix kalnas. Dėl atsidengiančių aragonito ir kalcito klodų, pamatysime tikrą spalvų fejerverką – nuo geltonos iki  baltos, turkio, žalios, violetinės,  mėlynos  ir juodos spalvos. Kaime-muziejuje 0  yra  daug istorinės ir etnografinės reikšmės objektų ir didelė keramikos kolekcija.