Edvardų žygis 2019

Maloniai kviečiame į tradicinį Edvardų žygį 2019 m. gruodžio 1 d., sekmadienį !!!

Vieta: Lazdėnų - Paneriškių - Bražuolės apylinkės Neries regioniniame parke.

Atvykimo būdai pagal norus / galimybes:
1. traukiniu iš Vilniaus (11.40 val. traukinys Vilnius - Kaunas Nr. EJ 879) iki Lazdėnų gelež. stotelės;
2. arba automobiliu (parkavimas Lazdėnų gelež. stotelės aikštelėje), jei kas labai skuba...

Keliausime (10 km) pėsčiomis: startas 12.12 val. ir finišas (apie 16.30-17.00 val.) ten pat.
Trukmė: minimum 4 - maximum 5 val. (įskaitant 3 rimtus postovius).
Traukinys iš Lazdėnų į Vilnių 16.52 val. arba 17.37 val.

Turėti: termosus ir užkandžius, patartina kilimėlį postoviams pri/sėsti/gulti.


Pagr. (1 - 5) objektai (žr. schemą apačioje):

1 Lazdėnų stotelės peronas.
Istoriniuose šaltiniuose Lazdėnų kaimas minimas nuo 1650 m. 1923–1939 m. pro Lazdėnus ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija. 1933 m. įkurta pradžios mokykla. 

1943 m. vasarą TSRS–Vokietijos fronte vykstant Kursko mūšiui, tarybiniai diversantai, vykdydami savo karinės vadovybės užduotį trikdyti Vokietijos kariuomenės aprūpinimą, sprogdino Rytų Lietuvos geležinkelius; diversijų įvykdyta ir strategiškai svarbiame Kauno-Vilniaus geležinkelio ruože. Keršydamas nacių karinis dalinys 1943 m. rugsėjo 11 d. Lazdėnų kaimą (25 sodybas iš 27) sudegino, gyventojus su gyvuliais išvarė. Senyvo amžiaus žmones baudėjai paleido, kitus išvežė į Vilnių, vėliau dirbti į Vokietiją. Dalis išvežtųjų po karo apsigyveno Lenkijoje, kiti grįžo į Lietuvą ir į Lenkiją išvyko vėliau, vykstant lenkų tautybės žmonių repatriacijai.

2 Paneriškių ąžuolas:

Labai senas ir valstybės saugomas ąžuolas, augantis Elektrėnų savivaldybėje, Vievio seniūnijoje, Paneriškėse, kalvos ties Nerimi papėdės šlaite, šalia gyvenamos sodybos ūkinių pastatų. Medis supamas tankių krūmokšnių, šalia stovi informacinė rodyklė. Pasiekiamas iš magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda pasukus į dešinę ties rodykle „Lazdėnai, Rykantai“, toliau vykstant link Paneriškių regyklos. Neries regioninio parko Sviliškio kraštovaizdžio draustinyje augančio Paneriškių ąžuolo būklė labai pablogėjo 2009 m., kuomet nulūžo ąžuolo viršūnė ir viena stambi šaka. Kol kas yra išlikusios gyvybingos tik dvi ąžuolo šakos. Kamiene prie pagrindo žiojėja didelė drevė. Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 4,70 m. Aukštis – 21 m. Amžius – neskelbiamas, nes matyt nenuspėjamas.

3 Paneriškių regykla ir atodanga:

...nuo aukšto skardžio viršaus matyti neaprėpiami gražuoliai miškai, platus Neries vingis, kelios salos upės vagoje, pro medžius šmėžuojančio Paneriškių kaimo sodybos. Čia tekėdama Neris tarsi atsimuša į sieną (skardžio aukštis net virš 70 metrų!) ir yra priversta sukti savo vagą. 2019 metais čia įrengtas puikus vientiso metalinio karkaso stalas su kėdėmis, kurį pakviesime išbandyti.

Ši vietovė išskirtinė dar ir tuo, jog čia auga saugomos, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys. Pavasarį pražysta vėjalandės šilagėlės, o vasarą – tamsialapiai skiautalūpiai bei smiltyniniai gvazdikai. Paneriškių regykla pasislėpusi miškuose, ji tartum slepia savo lobius ir kviečia tik tuos, kurie yra itin smalsūs ir jautrūs trapiai gamtai.

4 Bražuolės malūnos liekanos: (beje ten buvom 2008 m. per UTK 50-metį) ir, jei rasim, Bražuolės tufų atodanga (dar vadinama Joteliūnų tufų atodanga) – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, esantis ties Joteliūnų kaimu, dešiniajame Bražuolės slėnio šlaite. Atodangos ilgis – 65 m, aukštis – 5,4 m.

Plaukimo fanai rašė: "Už akmens upė susirenka į vieną siaurą tėkmę ir pasileidžia dar didesniu greičiu. Netrukus – malūno užtvankos griuvėsiai. Bražuolė šakojasi į dvi protakas. Kairioji, kur buvo malūno ratas, nepraplaukiama, dešiniąja galima nušokti žemyn per du pusmetrinius slenkstukus. Saloje – malūno pastato liekanos, už jų žemas lieptelis, kur laivelius reikia persitempti per viršų. Už liepto Bražuolė smagiai šniokščia siaura akmenuota vaga, paskui stačios kairiojo kranto kalvos papėdėje skaidosi į daugybę sraunių akmeningų protakėlių. Protakos klaidžioja mišku, susijungia, vėl išsiskiria. Dauguma jų potvynio metu nesunkai praplaukiamos. Už poros šimtų metrų kalva kairėje nužemėja, vanduo susirenka į vieną vagą. Dešinėje status neaukštas skardis. Atsirėmusi į jį, upė suka kairėn"...

5 - Bražuolės stovyklavietė:

............................................................................................................................................

Žygio maršruto schema 

Jūsų Edvardai lauks Jūsų!!!